Šiandien gimsta dešinė jėga

„Žmogus turi dvi rankas - kairę ir dešinę. Politinių partijų pasiskirstymas apibūdinamas „kairės" ir „dešinės" metaforomis. Tiek gyvenime, tiek politikoje viena ranka yra trūkumas. Būti su viena ranka - nenormalu. Tai galima vadinti netektimi. Politinė kairė pastaruosius du amžius laisvino žmones, daug keitė ir griovė, o politinė dešinė - saugojo, siūlė neperžengti ribų, baiminosi ir puoselėjo. Žmogui ir politikai reikia dviejų rankų.

Lietuvoje šiuo metu neturime dešinės, saugotojų politinės partijos. Konservatoriai (TS-LKD) tapo liberalais, o pastarieji atsigręžė į kairę. Lietuvoje nėra dešiniosios - „konservatorių" ir „saugotojų" - partijos. Pasidalijimas į kairę ir dešinę yra neišvengiamas, kaip keturi metų laikai Lietuvoje. Saugotojai negali visiškai išnykti, nes tiek žmogaus kūnas, tiek valstybė save saugo. Šeimos maršas yra pirmasis dešinės politinės partijos ar kažko panašaus gimimo simptomas.

Dabar atsirandantis naujas kairės ir dešinės skyrimas gali sugriauti visą anksčiau statytą politinę sceną. Dabartiniai liberalai neturi atbulinės pavaros, nemoka atsitraukti, leistis į kompromisus. Niekas taip netelkia dešinės, kaip Laisvės partija", - „Vakaro žinioms" sakė filosofas, politologas, VU profesorius Alvydas JOKUBAITIS.

- Kodėl maršo idėja dalies visuomenės priimama priešiškai, kodėl bandoma provokuoti, juodinti organizatorius?

- Politika neįsivaizduojama be susipriešinimo. Tai skaudus ir tragiškas dalykas, tačiau be jo nėra politikos. Lietuvoje atsirado žmonių, kurie reikalauja lygybės ir nesitaiko su jiems skirtu vaidmeniu. Jų balsas kai kam atrodo panašus į naminių gyvūnų balsą. Taip dažnai būna politikoje.

- Maršo organizatoriai sako, kad valstybė bus stipri tik tuomet, kai bus stipri šeima. Jūsų nuomone, kokie didžiausi pavojai šiandien kyla šeimos institutui?

- Tai sudėtinga tema, netinkanti trumpam interviu. Valstybė skiriasi nuo šeimos. Valstybė daug amžių nesikišo į šeimos reikalus. Mes savo prosenelius galime atsekti iš bažnytinių metrikų knygų. Katalikai ir šiandien galėtų susitvarkyti be valstybinės santuokos, remdamiesi savo Kanonų teisės kodeksu. Kažko panašaus Jungtinėje Karalystėje reikalauja šariato teisės šalininkai.

Lietuviškieji partnerystės gynėjai sako, kad jiems būtinai reikia valstybės pripažinimo. Katalikai daug amžių gyveno be valstybės pripažinimo ir nesunkiai gali prie to vėl sugrįžti. Mes save vadiname liberalais, tačiau ant valstybės pečių užkrauname tai, kam ji negabi. Dabartiniai liberalai, t.y. laisvės gynėjai, su valstybės pagalba nori žmones padaryti laisvus. Jų pirmtakai sakė „kuo mažiau valstybės", dabar valstybė turi girdėti kiekvieną ištartą žodį.

- Jūs vienoje konferencijoje klausėte, ar ES reikia šeimos. Koks tas atsakymas iš tiesų yra?

- Gali būti, kad Europos Sąjunga nori matyti žmogų be lyties, šeimos, tautos, religijos ir kultūros skirtumų. Minėtoje konferencijoje aš rėmiausi prancūzų politikos filosofu Pjeru Mananu (Pierre Manent). Jo nuomone, krikščioniška tauta virto moderniąja tauta, o pastaroji dabar veda į Europos susinaikinimą. Anksčiau šeima buvo sakramentas, dabar suvokiama, kaip žmogaus pavergimo įrankis.

Iš visos „Netflix" serialų produkcijos dabar stipriai išsiskiria Izraelio filmas „Shtisel". Tai filmas apie šeimą. Jame nėra nei vienos nuogybių, nešvankybių ir vaikams draustinos scenos. Tai filmas apie žydų ortodoksų šeimą. Kiekvienai padoriai visuomenei reikia ortodoksų, nes be jų mes greitai pasiklystame savo kasdienio gyvenimo eksperimentuose ir bandymuose. Ta pati kairės ir dešinės rankos istorija. Mums būtinai reikia ir ortodoksų, ir ne ortodoksų.

- Kur tai mus veda? Kokioje visuomenėje gyvensime po dešimties ar daugiau metų, jeigu trinsime ribas tarp lyčių, leisime pasirinkti lytį, atversime kelius atsirasti socialinei lyčiai, pritarsime lyčiai neutralioms sąjungoms?

- Nežinau, kokioje visuomenėje gyvensime. Norėčiau, kad Dievas nors minutei parodytų, tada papasakočiau. Žinau, kad manęs, jūsų ir visų jūsų laikraščio skaitytojų po šimtmečio nebus. Prancūzų demografas Žanas Buržua Pichatas (Jean Bourgeois-Pichat) įrodinėjo, kad 2250 metais nebebus Europos tautų. Vien dėl demografinių priežasčių. Pandemijos metu atsirado terminas „socialinė distancija", tarytum neužtektų „distancijos". Gali atsirasti net „socialinis lietus" ir „socialinis pavasaris".

- Bet apie tai kalbėti šiandien nemadinga, tradicinės šeimos gynėjai verčiami kvailiais, marginalais, valstybės priešais. Jaučiate tai?

- Krikščionys nuo pat Kristaus nukryžiavimo laikų buvo vadinami kvailiais. Šiuo požiūriu, nieko naujo. Apaštalo Pauliaus žodžiais, Dievas pasirinko tai, kas pasauliui atrodo kvaila, kad sugėdintų išminčius. Santuokos ir šeimos institucija nekyla vien tik iš proto, mokslo, meno ir teisininkų išvedžiojimų. Jos šaknys - gilesnės. Talmude sakoma: „Šeima nėra svarbi. Ji yra viskas."