1 nuotr.Parlamentinę kontrolę atliekanti Seimo Antikorupcijos komisija išsiaiškino tai, ką daugelis ir taip seniai numanė - į savivaldybių įmonių valdymo struktūras prikišta žmonių, kurie draugystės, giminystės ar partiniais ryšiais artimai susiję su vietos valdančiaisiais politikais, todėl net už prastus rezultatus yra nejudinami. Tokią informaciją komisijai pateikė STT ir Vyriausybės atstovai apskrityse. Todėl šis Seimo padalinys imsis priemonių, kad būtų nustatytos aiškios taisyklės ir sistema išskaidrinta.
Antikorupcijos komisija posėdyje domėjosi valstybės ir savivaldybės įmonių veiklos priežiūros ir kontrolės efektyvumo bei skaidrumo klausimais. Ypač didelis dėmesys skirtas savivaldybių įmonių kolegialių priežiūros organų - valdybų - sudarymui. Konstatuota, kad yra neskelbiama ir nevykdoma valdybos narių atranka arba nėra nustatyti konkretūs motyvai dėl vykdyto valstybės tarnautojų atrankos proceso, todėl neaišku, pagal kokius gebėjimus, dalykines ir asmenines savybes, motyvaciją, profesinę patirtį buvo atrinkti tam tikri savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai į savivaldybės įmonių valdybas.
„Savivaldybės administracijos direktoriai kartais valdybų nariais skiria asmenis, kurių dauguma yra susiję tarnybinio pavaldumo ryšiais ir dažniausiai tuo pat metu savivaldybės administracijoje yra atsakingi už tų įmonių veiklos priežiūrą, kontrolę, koordinavimą ar ekonominį įvertinimą, o dažnai valdybų nariais skiriami asmenys galimai atsižvelgiant į politines priklausomybes. Turi būti siekiama, kad į valstybės ir ypač savivaldybių valdomų įmonių valdybas asmenys būtų skiriami išeliminuojant politines pažiūras, giminystės ir draugystės ryšius, priklausomumą ar tarnybinį pavaldumą. Pagrindiniai kriterijai atrenkant valdybos narius turi būti viešumas, nepriklausomumas, kompetencija", - „Vakaro žinioms" sakė Antikorupcijos komisijos pirmininkas Algirdas Stončaitis.
Pasak jo, komisija nagrinėjo ir valstybės įmonių bei akcinių bendrovių valdybų sudarymo klausimą, tačiau jis esą jau beveik išspręstas, situacija beveik išskaidrinta, ko nepasakysi apie savivaldybių įmones.
„Savivaldybių įmonėse apie 50 proc. valdybų narių yra susiję su politinėmis partijomis, kurios savivaldybėse sudaro valdančiąsias koalicijas, todėl politinė įtaka yra didžiulė. Jei norime, kad savivaldybių įmonės, kurių, regis, iš viso yra 252, gerai dirbtų, reikia sistemą išskaidrinti. Nesakau, kad tada, kai įmonės valdybą sudaro su politinėmis partijomis artimai susiję asmenys, dalis pajamų ar pelno nusėda partijoms. Ne man tai spręsti, tai - teisėsaugos institucijų kompetencija. Tačiau jei į valdybas susodinami asmenys pagal politines konjunktūras, kokia tikimybė, kad tada bus siekiama rezultatų, o už blogus rezultatus imamasi griežtų priemonių?" - retoriškai klausė A.Stončaitis.
Jo teigimu, valstybės įmonėse jau organizuojamos nepriklausomos, dažnai net tarptautinės atrankos, visiems valdybos nariams nustatyti aiškūs kriterijai.
„Savivaldybių įmonėse to nėra, o mes siekiame, kad būtų ir jose. Todėl komisija nusprendė prašyti Vyriausybės kanceliariją įvertinti atrankos į valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių kolegialius organus centralizavimo tikslingumą, šią funkciją perduodant Ekonomikos ir inovacijų ministerijai", - sakė parlamentaras.
Anot jo, savivaldybės, aišku, gali imti šaukti, kad centralizuotai vykdant atranką į savivaldybių įmonių valdymo organus bus pažeista savivaldos autonomija. Tačiau, pasak Seimo nario, nereiškia, kad iš viršaus ir bus parenkami valdybų nariai, tai reiškia, kad bent jau bendri aiškūs kriterijai būtų nustatyti.
Kokios savivaldybės šiuo požiūriu yra rizikingiausios? Kokios konkrečios jų įmonės gali būti įvardijamos kaip itin neskaidrios? Atsakymo į šiuos klausimus „Vakaro žinios" nesulaukė.
„Aš tikrai labai atsiprašau. Visų pirma, aš neturiu informacijos apie konkrečias įmones. Kitas dalykas - kad ir turėčiau, negalėčiau jų įvardinti, nes būčiau tampomas po teismus", - konstatavo A.Stončaitis.
