respublika.lt

Karo pramonei - mokestinis rojus

(579)
Publikuota: 2024 balandžio 22 07:27:00, Danas NAGELĖ
×
nuotr. 2 nuotr.
Eltos nuotr.

Seimas po pateikimo pritarė ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės pristatytoms kelių įstatymų pataisoms, kurios, net neslepiama, siūlomos Vokietijos gynybos pramonės „Rheinmetall" įmonei - būtų panaikinta daugybė esamų reikalavimų, jog ji galėtų Lietuvoje pradėti savo veiklą. Beje, iškart po to su „Rheinmetall" jau pasirašytas ketinimo protokolas dėl amunicijos gamyklos statybų Lietuvoje.

 

Ministrės įkalbinėjimai

„Mieli kolegos, pristatau įstatymų paketą, kuris atneša esminius teisinius pokyčius, leisiančius atverti duris gynybos ir saugumo pramonei, stambioms investicijoms, kurių vienas pirmųjų tikriausiai projektų, gal ir pirmasis projektas, galėtų būti „Rheinmetall" amunicijos gamykla Lietuvoje.

Visame pasaulyje vyriausybės daro labai daug, kad pritrauktų tokias investicijas. Turėdami omenyje mūsų geopolitinę situaciją, mes turime dirbti dar daugiau. Lietuvos procedūros turi būti greičiausios, mūsų biurokratija turi būti draugiškiausia, mūsų politikai turi būti aktyviausi tam, kad ne tik taptume saugesni, bet ir sukurtume gerai apmokamas darbo vietas ir aukštą pridėtinę vertę, kas, žinoma, augins ir mūsų Lietuvos ekonomiką.

Tai, kad galimybėmis investuoti Lietuvoje į gynybos ir saugumo pramonę tiki ir Vokietijos investuotojai, Jungtinių Amerikos Valstijų investuotojai, Prancūzijos investuotojai, rodo, jog jie mato Lietuvą kaip saugią ir perspektyvią šalį. Mes turime padaryti dar daugiau", - į parlamentarus iš Seimo tribūnos kreipėsi A.Armonaitė.

Statybų pradžia - be leidimo

Pasak jos, pakeitimai susiję su stambiais investiciniais projektais, kurie užtikrina neatidėliotinus valstybės saugumo ir gynybos poreikius, nes esą reikia suteikti galimybę greičiau atlikti visas administracines procedūras, reikalingas veiklai Lietuvoje pradėti.

„Tai yra, kad būtų kuo operatyviau atliekami ir žemėtvarkos procesai, ir statybą leidžiančių dokumentų išdavimas, ir visa kita. Šiuo metu yra nesudarytos teisinės galimybės iš esmės pagreitinti neatidėliotinus valstybės saugumo ir gynybos poreikius tenkinsiančių gamybos projektų veiklos Lietuvoje pradžią. Pagal šiuo metu galiojantį reguliavimą preliminarus terminas, per kurį neatidėliotinus valstybės saugumo ir gynybos poreikius tenkinantis stambus gamybos projektas galėtų įgyvendinti būtinus paruošiamuosius procesus iki gamybinių statinių pradžios, yra apie dveji-dveji su puse metų. Mes norime tai iš esmės pakeisti", - kalbėjo ministrė.

Tarp siūlomų naujovių yra ir siūlymas, kad stambiems projektams, Vyriausybės nutarimu pripažintiems užtikrinančiais neatidėliotinus valstybės saugumo ir gynybos poreikius, įgyvendinti reikalingų statinių statyba galėtų prasidėti anksčiau, o statybą leidžiantys dokumentai būtų rengiami ir tvirtinami lygiagrečiai statybų procesui, kas leistų gerokai sutrumpinti gamybinių statinių statybos terminus.

Daugybė klausimų

Kai kuriems parlamentarams siūlomos lengvatos sukėlė įtarimų.

„Kokį poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai turės tokių gamyklų statybos ir veikimas? Kaip bus užtikrinamas tokių gamyklų ir šalia esančių gyventojų saugumas įvertinant, kad tai taps automatiškai potencialiu taikiniu priešams? Kokią naudą gaus valstybės biudžetas už tai, kad tokios gamyklos atsiras Lietuvos teritorijoje? Didelių karinių gamyklų statyboms ir veikimui yra būtina specifinė infrastruktūra. Kas apmokės tokios infrastruktūros sukūrimo išlaidas?" - A.Armonaitę klausimais užvertė parlamentaras Aidas Gedvilas.

Kvietė patikėti

„Tokie stambūs projektai negali būti vystomi urbanizuotose teritorijose, kitaip tariant, ten, kur yra daug gyventojų, kur yra pripažintos teritorijos ne urbanizuotinomis, tokios gamyklos nestovės. Bet Lietuvoje dar yra vietos didelėms gamykloms ir ten, kur sklypai, žemė atitiks investuotojų projekto esmę, ten, kur Lietuvai matysime naudingą bendradarbiavimą ir investicijų pritraukimą, tikrai tokius projektus vystysime.

Man labai gaila, kad jūs vis dėlto šitą temą paėmėte ir naudojate gal politiniams dividendams susikurti, priešinantis pačiam projektui, nes Lietuva, vystydama gynybos ir saugumo investicijas, taps gerokai saugesnė, mat tokie objektai yra saugomi labiau negu bet kurie kiti. Yra atitinkami protokolai, kaip tas turi būti padaryta, ir įmonės, kurios investuos, taip pat investuos ne tik į savo gamyklos saugumą, bet ir apskritai į visos teritorijos saugumą. Tai kviečiu patikėti ir balsuoti už", - ragino ministrė.

Įrankių ir taip yra

Seimo narys Gintautas Paluckas pacitavo buvusį krašto apsaugos ministrą Arvydą Anušauską, kuris svarstant pataisas dėl Rūdninkų poligono, akcentavo: „Šis poligonas pripažintas kaip ypatingos valstybinės svarbos projektas ir toks statusas leidžia užtikrinti skubų poligono įkūrimą ir sutrumpinti įgyvendinimo laikotarpį nuo penkerių metų iki 6 mėnesių."

„Kitaip tariant, valstybė savo instrumentų arsenale turi statusą tam tikrų projektų, kurie leidžia sutrumpinti visas administracines, teritorijų planavimo ir panašias procedūras, ir tai yra naudojama ir bus naudojama ateityje ne kartą. Savo įstatymo pataisomis jūs įvedate naują sąvoką, naują instrumentą, tai yra stambus projektas. Ar šiuo metu tam tikrai yra poreikis?" - stebėjosi parlamentaras, nesuprasdamas, kam dar reikėtų atsisakyti ir pirminio statybos leidimo.

Anot A.Armonaitės, šiuo metu Lietuvoje galioja teisinis reguliavimas, skirtas stambioms investicijoms.

„Tai yra, jeigu įmonė investuoja bent 20 mln. eurų kapitalo investicijų, jeigu sukuria tą tam tikrą darbo vietų skaičių ir taip toliau, yra užtikrinamas tam tikras institucinis žaliasis koridorius investicijoms. Šio teisinio reguliavimo pagrindu mes darome įstatymo pakeitimus, šituos įstatymo pakeitimus. Kitaip tariant, mes nesukuriame visiškai naujo teisinio reguliavimo - mes pakoreguojame esamą reguliavimą, kai investuojama į gynybos ir saugumo situacijai reikšmingus investicinius projektus", - pareiškė ministrė.

Galios ir Lietuvos gamintojams

Parlamentarė Rita Tamašunienė pasidomėjo, kodėl lengvatos nesiūlomos dabar veikiančioms Lietuvos kapitalo įmonėms, kurios galėtų perkvalifikuoti savo veiklą - tekstilės, odos perdirbimo ir pan.

„Nes tikrai gebame pasiūti ir uniformas, ir pagaminti amunicijos dalis. Aš pasigendu vis dėlto ne užsienio valstybės kapitalo, nors jos labai didelės ir, aišku, įtakingos įmonės, bet ką mūsų verslininkams jūsų Ekonomikos ir inovacijų ministerija gali pasiūlyti?" - domėjosi R.Tamašunienė.

„Labai aiškus klausimas ir paprastas atsakymas. Šiais įstatymo pakeitimais galės pasinaudoti bet kokia įmonė, nepriklausomai nuo kapitalo kilmės, vadinasi, ir užsienio kompanija, ir lietuviška kompanija, jeigu atitiks stambaus investuotojo, stambios investicijos kriterijus, jeigu gaus motyvuotą Krašto apsaugos ministerijos pritarimą, jog tai yra svarbus projektas Lietuvos gynybos ir saugumo situacijai.

Žinoma, mes neprivilegijuojame kaip nors užsienio kapitalo lietuviško kapitalo atžvilgiu. Aš labai kviečiu dabar Lietuvoje veikiančias įmones, ypač tas, kurios veikia inžinerinės pramonės srityje, kurios veikia automobilių pramonės srityje ir kitose, galvoti apie naujus veiklos laukus. Tikrai bus galimybė pasinaudoti šiuo teisiniu klimatu, šiuo teisiniu reguliavimu ir lietuviškoms įmonėms", - tikino A.Armonaitė.

Mokestinis rojus

Seimo narys Valius Ąžuolas replikavo, kad ministrė svajoja savo pataisomis „sukurti karo pramonės mokestinį rojų Lietuvoje, kad iš viso jiems nereikėtų nieko mokėti".

„Tada suprantu, kam ta reklama „Skirkime 4 proc. gynybai", nes visi taikosi į tuos pinigus ir nemokėti mokesčių. Bet dabartiniai galiojantys įstatymai leidžia kurtis LEZ'uose, nemokėti mokesčių. Labai daug įvairių išimčių jau yra padaryta. O dabar išeina taip, kad netgi konstitucinės žmonių teisės bus pastumtos į šoną. Pavyzdys. Akmenės rajone, norėjo kurti poligoną. Šiandien 50 proc. poligonų buvusių teritorijų yra neišnaudojama, bet jie sugalvojo naują teritoriją. Tai kam kuriamas visas tas rojus ir kodėl norima išjungti įstatymus? Ir aš noriu priminti, kad stambių investicijų įstatymu jūsų ministerija panaikino darbuotojų reikalavimą. Dabar darbuotojų iš viso nebereikia. Pavyzdžiui, norėjo kurti vandenilio gamyklą Akmenėje, mes sužinojome, kad jie nieko neįdarbins, galės įdarbinti vieną žmogų ir visiškai nemokėti mokesčių", - dėstė
V.Ąžuolas.

„Tai yra netiesa, tai yra tiesiog nekorektiška informacija. Darbuotojų kriterijus yra paliekamas, bet tiesa, kad jis buvo pakeistas, nes šiandien nereikia sukurti tūkstančių darbo vietų, kad galėtum sukurti gerus, inovatyvius produktus. Be to, Lietuva netgi negali pasiūlyti tūkstančių darbuotojų kai kurių įmonių poreikiams", - sakė A.Armonaitė.

Po pateikimo už pataisas balsavo 99 Seimo nariai, prieš - 3, susilaikė 11.

Komentuoja Seimo narys Artūras SKARDŽIUS:

„Mes kalbame ne apie pliušinių žaisliukų gamybą - mes kalbame apie karinę pramonę, kurios investuotojui būtų suteiktos galimybės apeiti šiandieną egzistuojančius teisės aktus. Tai kelia didžiausią susirūpinimą. Ką kalbėtų ministrė, tikrai ši Vyriausybė ir ši valdančioji dauguma nekelia pasitikėjimo nei mums, kaip opozicijai, nei visai visuomenei (tai rodo visuomenės apklausos). Aš suprantu, nepavyko Gabrieliui Landsbergiui pritraukti investicijų, sakyčiau, priešingai, - išvaikė visus investuotojus mosuodamas karo kirviu. Dabar valdantieji bando įgyvendinti planą B - pritraukime karines investicijas.

Taip, jos reikalingos Lietuvai, bet jos turi būti ne tokios. Pavyzdžiui, konservatoriai statė „Giraitės ginkluotės gamyklą". Tai gamykla, gaminanti šovinius, puiki teritorija, tačiau jokia gamyba du dešimtmečius ten nevyko. Puiki, sutvarkyta teritorija. Mes suteiksime teisę apeiti įstatymus. Kolegos klausė ir kalbėjusieji siūlė trumpinti terminus, o trumpinti terminus, pripažinus valstybės svarbos objektu, tikrai galima. Ir tai reikia daryti. Apeiti - tai nevalia.

Aš manau, tikrai tų procedūrų užtektų, pripažinus valstybės svarbos objektu kad ir karinės pramonės objektus, o ne taip: ministrė pasakė, investuotojas bes pirštu, kur panorės, štai aš būsiu čia. Tai ne pliušinių žaisliukų gamyba. Tai yra visuomenei pavojingi objektai, potencialūs taikiniai, todėl turime elgtis atsakingai savo valstybėje."

Slapta informacija

Antradienį ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas ir įmonės „Rheinmetall" atstovas Maximilian Froch pasirašė ketinimo protokolą dėl Vokietijos gynybos pramonės atstovės amunicijos gamyklos statybų Lietuvoje.

Šiuo metu protokolo turinys yra neviešinamas.

„Rheinmetall" planuojant įkurti gamyklą Lietuvoje, ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė tikina, kad tam tikros grupės gali išnaudoti šį faktą, kaip dalies visuomenės gąsdinimo įrankį.

„Neturiu daug iliuzijų, kad neatsiras žmonių, kurie bandys tai naudoti žmonių gąsdinimui ar kažkokiam drumstimui sąmonės. Bet juk iš tikrųjų, tai kaip tik yra ženklas, kad Lietuva yra saugi šalis. Ir man atrodo, kad žmonės, kurie rūpi jų pačių saugumas, turėtų tiek Vokietijos brigados, tiek ir tokių gamybos koncernų „Reinmetall" atėjimą sveikinti", - ketvirtadienį „Žinių radijui" teigė I. Šimonytė.

Baisogalos gyventojams nerimaujant dėl šalia galinčios atsirasti sviedinių gamyklos, premjerė teigia, kad dar nežinoma, kur iš tikrųjų bus statomas objektas. Be to, anot jos, statant gamyklą institucijos vykdys visas reikalingas procedūras, kad būtų užtikrintas saugumas, o į visuomenės klausimus būtų atsakyta.

 

 

 

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
139
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (579)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar daug laiko praleidžiate internete, socialiniuose tinkluose?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar mokate rusų kalbą?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+11 +20 C

+12 +19 C

+14 +20 C

+15 +25 C

+17 +25 C

+19 +23 C

0-7 m/s

0-7 m/s

0-7 m/s