4 nuotr.Kitą trečiadienį Lietuvos nacionalinis muziejus rengiasi atidaryti parodą „Pasaulio dydžio Lietuva: mūsų migracijos istorija", greičiausiai su aliuzija į „globalią Lietuvą", nors kur kas adekvačiau būtų ją įvardinti kaip „nykstančią Lietuvą".
Propagandiniu optimizmu dvelkiantis parodos pavadinimas rodo įsigalintį muziejaus polinkį politikuoti, kurį vis dėlto turėtų nurungti lietuvių tautos tragediją iliustruojanti dokumentinė medžiaga.
Lietuvos nacionalinio muziejaus išplatintame pranešime žadama, kad tai būsianti „pirmoji visa apimanti paroda, skirta Lietuvos migracijos procesams nuo XIX a. vidurio iki šių dienų." Visus metus veiksiančią parodą globoja prezidentas Valdas Adamkus. Ta proga muziejus primena kai kuriuos skaičius.
Apie masinę emigraciją
Masinė emigracija iš Lietuvos prasidėjo 1868 metais gelbstintis nuo bado ir nepritekliaus. Pagrindinė kelionės kryptis buvo Jungtinės Amerikos Valstijos. Per pirmuosius migracijos metus iš Lietuvos išvyko beveik tūkstantis žmonių, didžioji jų dalis buvo iš Suvalkijos. Tyrinėtojų duomenimis, iki Pirmojo pasaulinio karo vien į JAV galėjo išvykti iki 600 tūkstančių Lietuvos gyventojų.
Antroji emigracijos banga
Antroji emigracijos banga dėl darbo trūkumo susiformavo Nepriklausomos Lietuvos Respublikos laikotarpiu: iš Lietuvos 1918-1940 metais iškeliavo apie 104 tūkstančiai gyventojų, tik šįsyk išvykimo kryptis buvo į pietus - Argentiną, Braziliją, Urugvajų.
Trečioji emigracijos banga
Trečiąją emigracijos bangą nulėmė prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas. Per 5-6 dešimtmečius dėl represijų, deportacijų, kalinimų, holokausto šalis neteko beveik milijono gyventojų. Iš jų apie 60 tūkstančių žmonių 1944 metais pabėgo baimindamiesi antrosios sovietinės okupacijos.
Perkeltųjų asmenų stovyklose daugiausiai atsidūrė inteligentai: kunigai, dėstytojai, rašytojai, inžinieriai, teisininkai, mokytojai - vyrai ir moterys, kurių didžioji dalis buvo vos 26-35 metų amžiaus.
Supratus, jog okupacinis režimas Lietuvoje įsitvirtino, pabėgėliams teko rinktis: grįžti atgal arba keliauti tolyn. 1948-1952 metais lietuviai iš Vokietijos perkeltųjų asmenų stovyklų pasklido po visą pasaulį: į JAV išvyko 30 tūkstančių, į Kanadą - 7700, Didžiąją Britaniją - 3000, Australiją - 5000, Venesuelą - 2000, Vokietijoje liko 7550 lietuvių. Buvo ir tokių, kurie nusprendė grįžti į Lietuvą.
Emigracija atsivėrus sienoms
Atgavus nepriklausomybę buvo paprasčiau išvažiuoti pamatyti pasaulio, užsidirbti, pasimokyti, tačiau prasidėjo protų nutekėjimas. Iki 2004 metų, kol Lietuva įstojo į Europos Sąjungą, iš šalies išvyko beveik 350 tūkstančių emigrantų, o gyventi atvyko tik apie 67 tūkstančiai imigrantų. Nuo nepriklausomybės pradžios iš Lietuvos emigravo apie 700 tūkstančių gyventojų.
