respublika.lt

Negalima tapatinti valdžios ir Tėvynės

(344)
Publikuota: 2023 sausio 14 12:49:58, Vidmantas MISEVIČIUS
×
nuotr. 2 nuotr.
Pasak Juozo, svarbu, kad vaikai nepamirštų savo šalies istorijos. Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

Ketvirtadienio vakarą sostinėje neabejingi žuvusiųjų už Lietuvos laisvę atminimui susirinko į tradicine tapusią eiseną Sausio 13-osios aukoms atminti. Seną ir jauną sutraukianti eisena nuo įvairių kitų renginių skiriasi tuo, kad daug metų ją organizuojantys žmonės pagerbia Antakalnio kapinėse atgulusių Sausio 13-osios aukų atminimą. Būtent todėl organizatoriai neprisileidžia jokios politikos, o tiesiog gražia forma kasmet pagerbia už pasiaukojusius už tikrąją laisvę.

 

Ėjome ir eisime

Po eisenos pakalbintas akcijos organizatorius Mantas nurodė, kad šiemet į Sausio 13-osios aukų pagerbimą susirinko apie 80-imt žmonių.

„Kiek pastebėjau, susirinkusių skaičius svyruoja - vienais metais jų būna daugiau, kitais - mažiau. Sunku pasakyti, kas tai lemia, bet iki pandemijos žmonių ateidavo daugiau", - sakė jis.

Organizatorius pabrėžė, kad jų tikslas buvo atsiriboti ne tik nuo politikos, bet ir nuo pastaruoju metu viešojoje erdvėje vis ryškiau pasireiškiančio susiskaldymo.

„Mes nebandome diskutuoti, kas teisingiau - neužmirštuolė ar liepsnos simbolis, o tiesiog susirenkame pagerbti už Lietuvos laisvę savo gyvybę paaukojusius asmenis. Būtent tai metai iš metų mes ir darome", - sakė jaunas vyras.

Pasiteiravus kaip, jo nuomone, Lietuvos žmonės elgtųsi, jeigu vėl pasikartotų 1991 metų sausio situacija, jis nedvejodamas atsakė, kad jie stotų ginti savo Tėvynės.

„Net neabejoju, kad jie vėl rinktųsi prie Seimo ir kitų svarbių objektų. Valdžia žmonės nepasitiki, tačiau jos nereikia tapatinti su Lietuva. Valdžios ateina ir išeina, o valstybė yra, ir tikiuosi, liks viena, - sakė Mantas. - Manau, dabartinei situacijai apibūdinti labai tinka kadaise ant buvusio „Lietuvos" kino teatro nupieštas grafitis: „Mano Tėvynė - širdis prie širdies, mano valstybė - vagis ant vagies". Nors tai buvo parašyta senokai, bet užrašas yra aktualus ir šiandien."

Paklausus apie ateinančius metus, jis patikino, kad eisena vėl vyks.

„Organizuojame ją metai iš metų, tad rinksimės ir kitąmet. Nebent valdžia sugalvos ją uždrausti. Nors vienais metais jie tai bandė padaryti, bet vis tiek susirinkome, tad nemanau, kad kažkas keisis", - optimistiškai pokalbį baigė Mantas.

Atėjome dėl vaikų

Tai, kad esant reikalui, tauta vėl kovotų dėl laisvės ir gimtinės, „Vakaro žinioms" teigė ir su šeimyna į eitynes atėjęs Juozas.

„Žmonės eitų ginti ne valdžios ar politikų, o savo šalies ir šeimų, nes būtent tai yra svarbiausia", - teigė jis.

Vyras patikslino, kad atėjo į renginį tiek pagerbti kritusių už Lietuvos laisvę, tiek norėdamas vaikams iš arti parodyti krašto istoriją: „Aš mačiau tuos įvykius ir juos pergyvenau. Vaikai to nepatyrė, tačiau jie turi suprasti, kas tuomet vyko ir kodėl. Turi atminti, ko žmonės siekė ir kodėl aukojosi".

Pasidomėjus ar, jo vertinimu, šiandien Lietuvoje skiriama pakankamai dėmesio šalies istorijai ir patriotiniam auklėjimui, vyras atsakė teigiamai.

„Jeigu anksčiau šios sritys buvo apleistos, tai prasidėjus karui Ukrainoje jos vėl sulaukia daug dėmesio. Istorija ir patriotizmas yra tampriai tarpusavyje susiję dalykai, tad smagu matyti, kad dabar jie vėl yra vertinami", - apibendrino Juozas.

Dalyviai iš Rusijos

Įdomių pastebėjimų apie postsovietinėse respublikose vykstančius procesus išsakė ir eisenoje sutikti Jekaterina ir Aleksandras iš Novosibirsko (Rusija). Patikinę, kad žino kur ir kodėl atėjo vėlyvą ketvirtadienio vakarą, jaunuoliai palygino šiandieninę Lietuvą ir Rusiją.

„Kadangi dekomunizacijos procesai tiek pas mus, tiek pas jus vėluoja, žmonėms būtina priminti, kuo tai gali pasibaigti. Taip pat būtina atkreipti dėmesį į tai, kad jeigu fašizmas buvo greitai išaiškintas ir izoliuotas, tai su komunizmu viskas yra gerokai sudėtingiau. Nemažai komunistų spėjo pakeisti „kailį", įsislaptinti ir taip vėl prasibrauti į valdžią. Liustracija neįvyko ne tik pas jus, bet ir pas mus, todėl Rusijoje į vadovaujančius postus sulindo visi „buvusieji" ir šiandien mes akivaizdžiai matome viso to rezultatą", - pabrėžė devintą mėnesį Lietuvoje gyvenantys Rusijos piliečiai.

Pasidomėjus, ar dviem rusams nebuvo baisu ateiti į Lietuvos patriotų eitynes, jie atsakė neigiamai.

„Kalbų tiek apie požiūrį Lietuvoje į rusus, tiek apie šią eiseną girdėjome visokių. Stereotipai, kuriuos stengiasi palaikyti valstybinės televizijos, gajūs, tačiau mes Lietuvoje jau ganėtinai ilgai ir nė karto neteko susidurti su priešiškumu ar agresija. Netgi priešingai, kalbant apie jūsų nacionalistus, jie, kaip niekas kitas, puikiai supranta pastaruoju metu Rusijoje vykstančius procesus, todėl su jais sutariame ypač gerai", - atviravo Jekaterina ir Aleksandras.

Vienintelis dalykas, kas juos tikrai nustebino, buvo... policijos nebuvimas:

„Rusijoje jeigu susirenka penki žmonės ar daugiau, iškart prisistato pareigūnai. Pas jus į eiseną ir dar su fakelais atėjo arti šimto žmonių. Tačiau policija, nepaisant perspėjimų apie tai, kad liberaliai žiniasklaidai tokios akcijos nepatinka ir ji jas nušviečia neigiamai, taip ir nepasirodė. Galbūt tai reiškia, kad ne viskas yra taip blogai, kaip kartais gali atrodyti?"

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
74
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (344)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar keičiasi Jūsų sprendimas už ką balsuoti prezidento rinkimuose?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kur šiemet atostogausite?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

0 +7 C

0 +5 C

0 +6 C

+3 +8 C

+5 +10 C

+6 +10 C

0-7 m/s

0-5 m/s

0-5 m/s

     
X