Lietuva, pasirodo, turėjo ne vieną karalių?

Kreipėsi į visus vadovus

Atviras laiškas, adresuotas prezidentui Gitanui Nausėdai, Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen, premjerei Ingridai Šimonytei, Vilniaus miesto merui Remigijui Šimašiui bei Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkei Paulei Kuzmickienei. Jame raginama ikikrikščioniškosios Lietuvos valdovams grąžinti jų karališkuosius titulus bei įteisinti „senosios Lietuvos valstybės karališkų statusų bei titulų vartojimo praktiką Lietuvos švietimo sistemoje ir Lietuvos valstybės diplomatinėje rašyboje".

Tarp pasirašiusių laišką - vertėjas, poetas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Vladas Braziūnas, literatūrologas, kultūros istorikas, Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatas Algimantas Anicetas Bučys, archeologas, istorikas, Seimo narys, akademikas Eugenijus Jovaiša, rašytojas, publicistas, filosofas Vytautas Rubavičius, poetas, eseistas, buvęs „Respublikos" žurnalistas, daugelio literatūrinių premijų ir Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatas Rimvydas Stankevičius bei kiti.

Kreipimosi autoriai pabrėžia, kad tokiu būdu istoriniai Lietuvos valdovai būtų grąžinti į „Vakarų Europos istorinę erdvę", nes Vakarų ir Šiaurės Europos dokumentuose lotynų, vokiečių, anglų kalbomis iki XV a. pradžios Lietuvos valdovams buvo taikomi karališko rango titulai, o slaviškuose (rusų, lenkų) dokumentuose - žemesnio rango kunigaikščio titulas.

„Trumpai tariant, vokiškuose ir lotyniškuose tekstuose ikikrikščioniškos Lietuvos valdovai Gediminaičiai (tiek Vytenis, tiek Gediminas) visados tituluojami karaliais (lot. „rex", sen. vok. tarmėmis „koning", „koningh" ir kt.), lygiai taip pat, kaip ir kitų Europos šalių karaliai lotyniškai (Rex Luthovie, rex Polonie, rex Bohemie). Neretai šaltiniuose, popiežių bulėse ir net Vokiečių ordino raštuose specialiai pažymima, kad Gediminas yra pagonių, tai yra - nepriėmusių krikšto lietuvių karalius (konig von Litowin der ungetruwen)", - rašoma kultūrininkų kreipimesi.

Galime pakeisti istoriją

Ruošiantis kitąmet, 2023 m. sausio 23 d., pažymėti Vilniaus miesto vardo pirmojo paminėjimo 700 metų sukaktį, kultūrininkai siūlo ant Vilniaus miesto įkūrėjo, Lietuvos valdovo Gedimino paminklo postamento Vilniuje įrašyti „jo tikrąjį karališkąjį titulą".

„Nusenusi nuomonė, esą iš Vakarų Europos rašę karaliui Gediminui atsakomuosius laiškus valdovai, galėję daugiau vadovautis mandagumu, vadindami Gediminą karaliumi, arba tiesiog pataikaudami galingam ir įtakingam Lietuvos karaliui, pridėdami prie jo vardo karaliaus titulą ir visokius malonius karališkuosius kreipinius", - sakoma laiške.

„O kol kas turime puikią istorinę progą, kuri nežinia kada galėtų pasikartoti, dalykiškai aptarti ir įgyvendinti pirmojo dabartinės nepriklausomos Lietuvos vadovo pono Vytauto Landsbergio nevienkartinį siūlymą įrašyti Gedimino tikrąjį karališkąjį titulą ant jo paminklo postamento svarbiausioje karališkojo Vilniaus miesto aikštėje. Tam šiandien nebėra nei istorinių, nei faktinių, nei loginių, nei svetimšalės cenzūros kliūčių.

Kviečiame jus, Gerbiamosios ir Gerbiamieji, talkoje su visais aktyviais Lietuvos piliečiais bendromis pastangomis valstybiškai pasitarnauti karališkojo Vilniaus miesto ir daugiaamžės Lietuvos sostinės praeičiai ir ateičiai", - laiške jau ir V.Landsbergis įvardintas kaip buvęs Lietuvos vadovas.

Lietuvos Didžioji Karalystė?

Ar nėra kurioziška siūlyti Seimui įstatymais spręsti istorinius dalykus? Vienas iš laiško bendraautorių, fizikas, etnoastronomas, internetinio portalo alkas.lt vyr. redaktorius Jonas Vaiškūnas „Vakaro žinioms" sakė, kad tokį klausimą išgirsta dažnai.

„Toks klausimas dažnai užduodamas Istorinės atminties įstatymo kontekste. Toks įstatymas buvo jau parengtas, tačiau „valstiečiai" projektą padėjo į stalčių, nes istorikai labai sukilo. Jie irgi stebėjosi: negi dabar Seimas įstatymais reguliuos istorinę atmintį.

Tačiau yra toks dalykas, kaip istorinės atminties politika, kas dabar, informacinio karo akivaizdoje, kai klastojama istorija, yra labai aktualu. Nes Rusija net ėmė pretenduoti į kai kurias teritorijas...

Dabar apie jūsų tiesų klausimą, ar politikai turėtų spręsti istorinius dalykus. Kai kuriuos dalykus, kurie siejasi su istorinės atminties politika, turėtų. Tokius, kaip dėl istorinių simbolių. Prisiminkime, kad Seime buvo diskutuojama dėl Vyčio. Juo labiau kad Seime yra tokios struktūros, kaip Kultūros komitetas, Švietimo ir mokslo komitetas, Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija. Kuri, tiesa, jei būtų buvęs priimtas Istorinės atminties įstatymas, būtų buvusi tarpdisciplininė: ją sudarytų ne vien Seimo nariai, bet ir istorikai. Todėl pasakysiu taip: vienas Seimas neturėtų spręsti istorinių dalykų, bet jei būtų sudaryta komisija, kurioje būtų ir istorijos ekspertai, tada kodėl ne? Juk, pavyzdžiui, ir dėl paminklų sprendimai priiminėjami, nes tie klausimai iš „sauso" mokslo pereina į kasdienį gyvenimą", - kalbėjo J.Vaiškūnas. Tiesa, paklaustas, ar kunigaikščiams „tapus" karaliais turėtų būti pakeistas ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pavadinimas, atsakymo neturėjo.

V.Landsbergis - ne vadovas

Pašnekovo paklausėme ir jo nuomonės, ar Seimas, paskelbęs V.Landsbergį valstybės vadovu, neperrašė istorijos.

„Kadangi buvau sąjūdininkas ir žinau, kaip viskas vyko, žinoma, kad yra „pritempimas". Tai - nepotizmas. Nepotizmas dažniausiai būna, kai jaunąją kartą senoji karta bando „pratraukti". O V.Landsbergio atveju - atvirkštinis nepotizmas, kai į valdžią patekę anūkai savo partiją panaudoja kitaip papasakodami istoriją.

V.Landsbergiui už jo nuopelnus tikrai galima suteikti daug titulų, apdovanojimų. Tačiau tokių oficialių sprendimų, pripažįstant valstybės vadovu, tikrai nereikia. Nes viską spręsdavo Aukščiausiosios Tarybos prezidiumas. Buvo priimtas politinis sprendimas, nesitariant nei su istorikais, nei su tų įvykių liudininkais", - pastebėjo J.Vaiškūnas.

VŽ komentaras

Istorikas, humanitarinių mokslų daktaras Tomas Baranauskas pats to nenorėdamas beveik tapo orakulu. Paskutinę šio birželio dieną, kai Seimas nusprendė V.Landsbergį oficialiai paskelbti valstybės vadovu, jis pareiškė, kad Seimas turi priiminėti įstatymus, kurie reguliuoja dabarties gyvenimą, o ne praeities. Istorikas sakė, kad Seimas kol kas kapstosi po naujausių laikų istoriją, tačiau nenustebtų, jei bandytų „reglamentuoti" ir viduramžius. Esą V.Landsbergio paskelbimas valstybės vadovu būtų toks pat absurdas, kaip Vytauto Didžiojo paskelbimas karaliumi.

„Nesutinku su kreipimosi autoriais, kad į mūsų kunigaikščius kitų valstybių atstovai kreipdavosi kaip į karalius. Yra lotyniškas terminas „rex". Ir viskas priklauso nuo to, kaip mes jį išversime į lietuvių kalbą. Yra vertimas ir „karalius", bet reikia suprasti, kad ne visose situacijose tai tinka.

Žodžio „karalius" to meto lietuvių kalboje iš viso nebuvo, nes tai - labai specifinis žodis, slavų kalbose padarytas iš Karolio Didžiojo vardo. Iš principo slavų pasaulyje jis reiškė „valdovas, toks, kaip Karolis Didysis". Pas mus jis atėjo veikiausiai po Jogailos karūnavimo Lenkijos karaliumi - iš slavų kraštų", - pasakojo istorikas.

Anot jo, Seimas turėtų galvoti, kaip pažaboti infliaciją, o ne kištis į viduramžius, nes gal dar sugalvos ir Liublino uniją perrašyti - pakoreguoti ją mūsų naudai.

„Netgi buvo kilusi idėja, kad Abiejų Tautų Respubliką reikia laikyti pirmąja Lietuvos Respublika, tarpukario Lietuvą - antrąja, o dabartinę - trečiąja. Kopijuojant nuo lenkų. Tačiau lenkai Abiejų Tautų Respublikoje dominavo, todėl jiems taip parankiau. O mums kam to reikia?

Turėtų būti aiškiai pasakyta, kad Seimas tokiais dalykais neužsiiminėtų ir spręstų šių dienų problemas. Istoriją reguliuoti galėtų tik tiek, kad nuspręstų, jog tam tikra istorinė diena yra svarbi ir ją švęsime. O keisti faktus, pervadinti istorinius reiškinius - ne Seimo kompetencija, Konstitucijoje tokių Seimo įgaliojimų nerasime", - reziumavo T.Baranauskas.

VŽ trigrašis

Galbūt kitas Seimo žingsnis bus pripažinti, kad V.Landsbergio palikuonims - ne tik vaikams, bet ir anūkams - kaip valstybės vadovo giminaičiams priklauso rentos? O kokios teisinės pasekmės galimos, jei kunigaikščiai Gediminas ar Vytenis „taptų" karaliais? Juk Gediminaičių, priešingai, nei Landsbergių, dinastija jau baigėsi - bevaikio Žygimanto Augusto mirtimi 1572 m. Beje, kaip tik vakar suėjo lygiai 450 metų po jo mirties.