Kūdikio netekę tėvai teisis su medikais

Įtarė iškritimą iš lovos

Praėjusią savaitę visą Lietuvą sukrėtė žinia, jog Santaros klinikose užgeso vos liepos mėnesį pasaulį išvydusio naujagimio gyvybė. Tuomet policija iškėlė versiją, jog mažylis galėjo iškristi iš lovelės. Policija patikino, kad būtent tokią informaciją gavo iš Santaros medikų. „Spalio 11 d. apie 9 val. į Vilniaus ligoninę iš namų Vilniuje, Sėlių g., pristatytas ir paguldytas kūdikis (gimęs 2022 m. liepos mėnesį), kuris spalio 12 d. apie 17 val. 5 min. nuo patirtų sužalojimų mirė. Pirminiais duomenimis, sužalojimus kūdikis patyrė savo namuose, iškritęs iš vaikiškos lovytės. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti", - rašoma policijos įvykių suvestinėje.

Tokia žinia šokiravo gedinčius tėvus, kurie atskleidė visai kitokią šios istorijos pusę. „Tegul paaiškina, kaip 2 mėnesių kūdikis sugipsuota koja, galėjo iškristi iš lovytės. Bent teoriškai", - „Vakaro žinioms" sakė vaikelio mama J.Plečkaitienė. Šiandien mama jau žino, kad mirties priežastimi oficialiai nurodytas nelaimingas atsitikimas. Tačiau ji įsitikinusi, kad jeigu ne medikų aplaidumas, vaikelis šiandien būtų gyvas.

Moteris pasakoja, kad vaikelis nuo gyvenimo pradžios nuolat atsidurdavo medikų rankose. „Dėl to, kas nutiko, kaltinam išskirtinai medikus, kurie daugybę kartų atsisakė daryti daugiau tyrimų. Išaiškėjo, kad galimai kone su kiekvienu kūdikio paėmimu ant rankų mes jį laužydavome, o mėlynės visą laiką rodė vidinį kraujavimą. Sistemoje yra pažymėtas kiekvienas mūsų vizitas pas gydytojus, visi nusiskundimai. Buvo daugybė progų išgelbėti mūsų vaiką ir tai buvo medikų darbas", - sako Julija.

Moteris sutiko papasakoti, koks sudėtingas buvo jų vaikelio trumpas gyvenimas šioje žemėje. Pasirodo, kai vaikas buvo vos 2 savaičių, per apžiūrą šeimos gydytoja pastebėjo petechiją ant smakriuko, tarp raukšlyčių. Petechija - tai mažas (1-2 mm) raudonos ar purpurinės spalvos taškas ant odos, kuris atsiranda nežymiai pakraujavus, pavyzdžiui, iš plyšusio kapiliaro. Jau po savaitės tėvai pastebėjo, kad ant mažylio galūnių yra daugybė į mėlynes panašių žymių bei petechijų. Nuvykus pas šeimos gydytoją, buvo gautas siuntimas į Santaros klinikas, kur vaikelis buvo hospitalizuotas. Kraujo tyrimas parodė nežymų krešėjimo rodiklių pakitimą. Galvos echoskopija nerodė jokių pakitimų, tad jau kitą dieną šeima buvo išleista namo. „Man paprašius atlikti tikslesnį galvos tyrimą - kompiuterinę tomografiją arba magnetinį rezonansą, buvo atsakyta, kad nėra pagrindo", - prisimena mama.

Nesureagavo į vidinį kraujavimą

Jau kitą savaitę mama susitiko su hematologais, buvo atliktas papildomas kraujo tyrimas. Tuomet šeima su kūdikiu buvo paguldyta į ligoninę, įtariant herpes virusą. „Buvo greitai nustatyta, kad tai nėra herpes, tačiau vis atsirasdavo naujų mėlynių ir petechijų. Taip pat kūdikio išmatose buvo pastebėta juodos spalvos taškelių. Buvo paimtas tyrimas patikrinti, ar nėra slapto kraujavimo ir tyrimas grįžo teigiamas. Vis tik gydytoja nusprendė viską suversti alergijai laktozei. Nors per visą laiką alergologės mes net nematėme. Ji, pasikonsultavus su gydytoja telefonu, nė neapžiūrėjus vaiko išrašė belaktozį mišinį ir toliau kraujavimo priežasčių ieškota nebuvo", - pasakoja mama.

Daugiau kaip po savaitės medikai pastebėjo, kad tyrimų atsakymai gali rodyti stiprų kepenų pažeidimą. Mažylis vėl buvo paguldytas į ligoninę. Julija pasakoja, kad jau tuomet sunkiai sekėsi imti kraują tyrimams: „Jis labai krešėjo ir teko traukti su švirkštu. Sulaukėme rezultatų, kurie rodė kažką panašaus į trombozę, bet kadangi vaikui buvo kepenų pažeidimas, nuspręsta stebėti ir bandyti apsieiti be vaistų.

Vakare, būnant ligoninėje, keičiant kūdikiui sauskelnes, jam trakštelėjo kojytė. Rentgenas parodė šlaunikaulio lūžį su poslinkiu, buvome perkelti į kitą ligoninę, įstatytas į vietą kaulas ir vaikas buvo paliktas stebėjimui reanimacijoje."

Jokių rekomendacijų

Po dviejų dienų vaikelis buvo grąžintas į ligoninės skyrių, kur buvo įtariamas kepenų pažeidimas. Jau tada kilo įtarimas, jog mažyliui gali būti osteogenezė - trapių kaulų liga. Tai įtarė ten dirbanti genetikė. Ji pastebėjo ir melsvus vaikelio akių obuolius, o tai taip pat yra šios ligos simptomas. Tėvams buvo pranešta, kad tyrimo atsakymo dėl šios ligos teks laukti 6 mėnesius. Kai po kelių dienų vaikelis buvo išrašytas iš ligoninės, Julija primena, kad tuomet medikai nesuteikė jokių rekomendacijų, ar nurodymų, kaip elgtis namuose, esant tokios ligos įtarimui.

Po dviejų savaičių šeima vėl vyko pas medikus. Šį kartą pas traumatologą dėl gipso pakeitimo. Atlikus rentgeną gydytojai pastebėjo seną jau sugijusį ir nauju kauliniu audiniu pasidengusį kitos šlaunies lūžį. Julija pasakoja, kad buvo panašu, kad lūžis įvyko gimdymo metu arba dar prieš gimdymą. Tačiau apie tai medikai neinformavo tėvų. „Prieš išvykstant paprašėme gydytojos patarimo, kaip elgtis, ką daryti, jei mūsų vaikeliui yra osteogenezė. Gydytojos atsakymas buvo toks - kol diagnozė nepatvirtinta, gyvenkite įprastą gyvenimą. Perklausus, ar tai tikrai saugu, konkretaus atsakymo nesulaukėme. Kraujo tyrimas parodė žemesnį už normą hemoglobiną, bet gydytoja pasakė, kad dėl šito rekomendacijų neduos, nes tai ne jos sritis", - prisimena mama.

Ir jau po dviejų dienų tėvai pastebėjo, kad jų naujagimis ypač neramus, verkia liečiant šonkaulių sritį. Tėvai nuvyko pas traumatologą ir paprašė padaryti rentgeną, tačiau, kaip pasakoja mama, tai nebuvo padaryta: „Buvo atsakyta, kad tokiems mažiems šonkauliai nelūžta, nes ten kremzlės. Vietoj to padarė galūnių rentgeną, kuris nieko neparodė."

Visi tyrimai jau atlikti

Dar po dviejų dienų šeima vyko planiniam vizitui pas kepenų specialistą, kur medikams tėvai parodė vis daugėjančias mėlynes ant vaikelio kūno. „Gydytoja prie manęs paskambino mūsų onkohematologei, paaiškino situaciją, paklausė, ar gali nusiųsti mus pas ją apžiūrai. Bet ji atsakė, kad yra su studentais, visi įmanomi tyrimai mums jau atlikti ir reikia sulaukti genetikų atsakymo dėl osteogenezės", - pasakoja Julija.

Mama pati surado specialistą, dirbantį su retomis kaulų ligomis: „Jis apžiūrėjo vaiką ir patvirtino, kad viskas labai panašu į osteogenezę. Mėlynes ant vaiko galvos ir kaklo pakomentavo kaip krešėjimo sutrikimą ir rekomendavo grįžti atgal pas onkohematologę. Atlikus rentgeną, gydytoja nusprendė gipsuoti dar 2 savaitėms. Paklausus, kodėl per 4 savaites vis dar nesugijęs lūžis, kuris, kaip mums buvo sakyta iš pradžių, turėtų sugyti per 2-3 savaites, atsakymo nesulaukiau", - prisiminė Julija. Dar labiau ji sako nustebusi, kai nuėmus gipsą ir pasvėrus mažylį, paaiškėjo, kad per pusantro mėnesio vaikelis priaugo tik 150 g.

Mėlynės nedavė ramybės

Mėlynių ant vaikelio kūno vis daugėjo, jos buvo įvairaus dydžio, įvairių spalvų. Spalio 12 d. buvo suplanuotas vizitas pas endokrinologę dėl kepenų veiklos ir vaikelio kūno svorio. Julija sako planavusi tuomet vėl parodyti mėlynes, kurios tėvams visą laiką nedavė ramybės. Tačiau nespėjo. Spalio 11 d. mažylis tapo labai neramus, keistai verkė, stipriai atpylinėjo. „Bandžiau raminti ant rankų, nepadėjo. Pakeičiau sauskelnes, pertvarsčiau gipsą. Mačiau, kad kažkas negerai ir nesupratau kas. Jis buvo labai vangus, lyg susirietęs. Tada pamačiau, kad viena pusė galvos yra patinusi. Tą pačią sekundę išskubėjome į klinikas", - lemtingos dienos įvykius prisimena mama.

Ji sako, kad priimamajame niekas neskubėjo suteikti pagalbos mažyliui. Į priimamąjį tėvams pavyko prisikviesti net pažįstamą onkohematologę, bet ji nieko įtartino nepastebėjo. Priimamojo gydytoja skyrė echoskopiją. Ten buvo pastebėta apie 8 mm hematoma, o tuomet nuspręsta mažylį guldyti į reanimaciją. „Tai pasakiusi, ji išėjo. Kai sugrįžo, pakvietė pasirašyti dokumentų, bendravo su kitais daktarais. Viskas vyko ilgai ir lėtai. Tada nuėjome iki reanimacijos. Tai buvo paskutinis kartas, kai matėme savo vaiką", - pasakoja Julija.

Medikai rado vaikelį komoje

Ji sako, kad kol neurochirurgai nusileido iš 3 į 2 aukštą, mamos žiniomis, kūdikį reanimacijoje jie rado jau komoje, nekvėpuojantį: „Buvo atlikta kompiuterinė tomografija ir pastebėta daugybė įvairaus senumo hematomų galvoje, kaukolės lūžis, daugybiniai seni šonkaulių lūžiai. Būklė buvo kritinė. Nutarta daryti magnetinį rezonansą, kuris parodė daugiau lūžių ir negrįžtamus pakitimus smegenyse. Kūdikio gyvybę palaikė tik aparatai. Jis buvo keliskart gaivintas. Prognozes jau buvo prasčiausios."

Jau ryte medikai tėvams pranešė, kad vaiko smegenys mirusios. Tėvai sako, kad medikai nurodė nesitikėti stebuklo. Mažylio gyvybė užgeso tą patį vakarą.

Ketina kreiptis į teismą

Julija įsitikinusi - tragedijos buvo galima išvengti: „Pirmiausia, sureagavus į teigiamą slapto kraujavimo tyrimą, nenurašant alergijai. Antrą kartą, jei po galvos echoskopijos būtų atliktas magnetinis rezonansas arba tomografija. Trečią kartą, kai atvykau su verkiančiu vaiku ir prašiau atlikti šonkaulių rentgeną, nes įtarėme lūžį. Ir dar daugybę kartų, kai prašiau medikų pagalbos ir beldžiausi į visas įmanomas duris." Julija sako, kad jau rado kompetentingą advokatą, kuris padės šeimai eiti teisiniu keliu, kurio tikslas, kad kiekvienas, kas nepadarė visko, ko reikėjo, šitoje situacijoje atsakytų prieš teisėją.

Medikų atsakymas

„Nuoširdžiai užjaučiame artimuosius dėl vaiko mirties, tai labai skaudus ir sukrečiantis įvykis. Nors nesant tėvų ar kitų artimųjų sutikimo, neturime teisės pasakoti apie gydymo priežastis ir jo eigą, tačiau norime atkreipti dėmesį, kad būtent klinikų iniciatyva buvo kreiptasi į policiją dėl vaiko būklės jį atgabenus į ligoninę. Nuolat bendradarbiaujame ir palaikome kontaktą su policija ir kitomis institucijomis bei teikiame visus reikalingus duomenis vykdomuose tyrimuose. Kad būtų galutinai išsklaidytos kylančios abejonės dėl medikų vaidmens šioje tragiškoje istorijoje, pradėsime ir vidinį tyrimą", - nurodyta Santaros klinikų išplatintame komentare.