respublika.lt

Kardinolas Vincentas Sladkevičius: „Mokėkime vienas kito nestumdyti, neįžeidinėti" (13)

2021 rugpjūčio 22 16:48:00
Irena BABKAUSKIENĖ

Tai viena iš šviesaus atminimo kardinolo Vincento Sladkevičiaus priesaikų mums. Ypač aktuali dabar, kai šie metai paskelbti kardinolo V.Sladkevičiaus metais. Kad pagerbtume šį didį Bažnyčios vyrą, kurio moralinį autoritetą pripažino net sovietų saugumas. Kad paminėtume jo 100-ąsias gimimo metines, kurios išties buvo pernai rugpjūtį, bet dėl karantino liko nukeltos „geresniems laikams". Tad ta proga ketvirtadienio popietę Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse surengta konferencija „Padaryk mane gerumo ženklu".

×
nuotr. 7 nuotr.
Šie metai paskelbti kardinolo Vincento Sladkevičiaus metais. Eltos nuotr.



Susirinkusiems sveikinimo žodį tarė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys. Pranešimą „Dvasininko V.Sladkevičiaus tarnystės kelias pagal Religijų reikalų tarybos dokumentus" padarė LGGRTC Okupacinių režimų veiklos tyrimų ir viešinimo skyriaus vedėjas dr. Artūras Grickevičius.

Konferencijoje pristatyta ir Utenos kultūros centro parengta keliaujanti dokumentinė paroda, skirta kardinolo V.Sladkevičiaus 100-osioms gimimo metinėms. Renginyje skambėjo ir liaudies dainos, kurias taip mėgo V.Sladkevičius, jas atliko Erikas Druskinas.

Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras Zigmas Vaišvila, kalbėjęs tema „Tiesa mus išlaisvina, susitaikymas sutelkia", vėliau vedė ir konferencijos dalyvių diskusiją. „Kardinolas laimino visą Lietuvą, jis matė ją nesusiskaldžiusią, todėl ir stiprią", - sakė Z.Vaišvila apie ypač didelę kardinolo svarbą atkuriant Lietuvos nepriklausomybę.

Moralinio autoriteto galia

„Kiekvienas laikmetis iškelia savo dvasinius lyderius. Viena iš tokių Tautos moralinių viršūnių XX a. antroje pusėje - Jo Eminencija kardinolas Vincentas Sladkevičius", - sakė Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signatarė Irena Andrukaitienė, padariusi pranešimą „Moralinio autoriteto galia".

Pasak I.Andrukaitienės, V.Sladkevičius niekada nesistengęs būti viešumoje, bet kritiniais Tautos gyvenimo momentais, net ir būdamas tarsi nematomas, tapdavo lemtingų, egzistencinių sprendimų lėmėju - jo žodis, jo palaiminimas lydėjo ir „Lietuvos katalikų bažnyčios kroniką", ir Sąjūdžio proveržį, ir Nepriklausomybės Atkūrimo Aktą kovo 11-ąją.

„Sakoma, kad vienas lauke ne karys. V. Sladkevičiaus - kunigo, vyskupo, kardinolo - moralinė laikysena paneigia šią sentenciją, nes jis neleido aplinkybėms, kad ir kokios jos būtų, tapti stipresnėms už jį", - sakė I.Andrukaitienė, dėstydama faktus ir įvykius, kaip sovietų valdžia nuo pat 1944-ųjų siekė Bažnyčią padaryti valdomą, paklusnią, bet susidūrė su stoišku dvasininkijos pasipriešinimu. Bažnyčią jie norėjo palaužti, todėl prasidėjo kunigų areštai, parapijos viena po kitos likdavo be ganytojo, Bažnyčios hierarchams buvo daromas didžiulis spaudimas, imamasi represijų, o psichologinį saugumiečių terorą - verbavimą - patyrė kone kiekvienas dvasininkas.

Vien 1946 m. suimti keturi vyskupai: Vincentas Borisevičius (tų pačių metų lapkričio mėnesį sušaudytas), Pranciškus Ramanauskas (nuteistas 10 metų lagerio), Juozapas Matulaitis-Labukas (nuteistas 10 metų lagerio), Teofilius Matulionis (nuteistas 7 metams lagerio), 1947 m. suimtas arkivyskupas Mečislovas Reinys 1953 m. mirė Vladimiro kalėjime. 1944-1953 m. buvo suimti 362 kunigai.

„Tokioje atmosferoje prasidėjo Kauno kunigų seminarijos auklėtinio, intelektualaus jauno kunigo V.Sladkevičiaus dvasinės tarnystės kelias, kurio pradžia pažymėta nuolatinės kaitos - iš parapijos į parapiją - Kietaviškės, Merkinė, Aukštadvaris, Kaišiadorys, prieglobstis Čiobiškyje, tada Nedzingė, Šešuoliai, Kuktiškės, Inturkė - kai kuriose pabūnant vos porą-trejetą mėnesių, nes reikėjo stoti į areštuotų kunigų vietą arba pačiam slapstytis nuo saugumiečių, - pasakojo I.Andrukaitienė. - Bažnyčia kilo į atkaklų, nepalaužiamą ilgametį pasipriešinimą, kuris ir lėmė ištikimybės krikščioniškosioms vertybėms išsaugojimą Tautos mentalitete. Vienas iš uoliausių Bažnyčios pasipriešinimo sąjūdžio kovotojų - kunigas V.Sladkevičius. 1952 m. paskirtas Kauno kunigų seminarijos dėstytoju, o 1954 m. - seminarijos prefektu, jis, kaip pasakyta vienoje saugumiečių agentūrinės-operatyvinės veiklos ataskaitoje, yra fanatikas, nes tarp seminarijos dėstytojų ir klierikų nuolat pasisakė „antitarybiškai", klierikus stengėsi auklėti „nacionalistine dvasia", o seminarijoje įvedė griežtą jėzuitišką režimą. Kadangi, kaip toliau teigiama ataskaitoje, V.Sladkevičius darė žalingą įtaką klierikams, saugumo operatyvinių priemonių pagalba jis buvo pašalintas iš seminarijos."

O kai ne kartą saugumiečių verčiamas kategoriškai atsisakė bendradarbiauti su KGB, V.Sladkevičius 1959 m. buvo ištremtas į Nemunėlio Radviliškį, mažytį Šiaurės Lietuvos miestelį, esantį ant Latvijos sienos ir vadintą Lietuvos Sibiru. Visą tremties laiką jis buvo sekamas saugumo agentų ir stebimas informatorių.

Pats saugumas neginčijamai pripažino V.Sladkevičiaus dvasinę lyderystę. Jam KGB užvestos operatyvinio stebėjimo bylos įskaitos kortelėje pažymėta, kad Nemunėlio Radviliškio parapijos kunigas altaristas V.Sladkevičius, be tarybų valdžios leidimo įšventintas į vyskupus, yra Lietuvos katalikų dvasininkų autoritetas.

Pasitvirtinusios įžvalgos

Pasak I.Andrukaitienės, kardinolo V.Sladkevičiaus minties jėga ypač atsiskleidė Sąjūdžio metais. „Kardinolo pamokslas prie tikintiesiems sugrąžintos Vilniaus katedros durų tapo kanoniniu, - sakė I.Andrukaitienė. - Tai buvo moralinė programa Tautai, pasiryžusiai susigrąžinti okupanto atimtą laisvę. Išminties padiktuotas įžvalgas išgirdo tūkstantinė minia. Tą ankstyvą 1988 m. spalio 23 d. rytą Lietuvai buvo pasakyta: „Brangieji, mokėkime laukti, mokėkime būti kantrūs, mokėkime vienas kitam kulnų nemindžioti. Mokėkime vienas kito nestumdyti, neįžeidinėti. (...) Reikia, brangieji, mokėti ne tik kantriai laukti, bet kaip želmeniui ir augti. Laukimas - tai ne stagnacija, tai ne stovėjimas vietoje, tai augimas. Mums reikia, kad Tautos šaknys giliai įsiskverbtų į dieviškąsias ir pilietiškąsias dorybes, tada mes augsime malone Dievo ir žmonių akyse. Tada mes tapsime didi Tauta, verta būti ne tik gyva, bet ir nepriklausoma, ir savarankiška, ko mes visi trokštame."

Kardinolo V.Sladkevičiaus žodis, pasak I.Andrukaitienės, kaip palaiminimas lydėjo Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatus priimant svarbiausiąjį nutarimą - Kovo 11-osios aktą. Mat kovo 10 d. buvo gauta kardinolo V.Sladkevičiaus sveikinimo telegrama, kurioje išsakytas ir bendrystės motyvas - vienijimasis su visais Tautos išrinktaisiais, ir kartu - subtilus kelio pasirinkimo siūlymas galbūt abejojantiems: „Neturėdamas deputatinio mandato, negalėsiu asmeniškai dalyvauti Tautos apsisprendimo deklaracijoje, bet vienijuosi su jumis dvasioje, pasisakydamas visa širdimi prieš Tautos okupacinę padėtį ir už laisvos, savarankiškos, nepriklausomos Lietuvos valstybės gyvenimo kelią."

Galbūt todėl ne kam kitam, o Jo Eminencijai 1991 m. sausio 13-osios agresijos akivaizdoje buvo patikėta saugoti svarbiausią šių laikų Lietuvos dokumentą - Kovo 11-osios aktą."

Iš kardinolo S.Tamkevičiaus prisiminimų

Buvęs politinis kalinys, „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos" redaktorius, kardinolas Sigitas Tamkevičius, konferencijoje padaręs pranešimą „Apie dvasininko ir lietuvio kelią", V.Sladkevičių dėl jo bekompromisės laikysenos vadino beginklio pasipriešinimo sovietų valdžiai simboliu.

„Pirmą kartą būsimą kardinolą V.Sladkevičių sutikau 1955 m., įstojęs į Kauno kunigų seminariją. Tuomet jis buvo prefektas ir faktinis vadovas, nes rektorius kan. Kazimieras Žitkus seminarijoje apsilankydavo daugiausia sekmadieniais, o prefektas gyveno tame pačiame pastate kaip ir mes, pirmakursiai. Jį kasdien matydavome, - pasakojo S.Tamkevičius. - Iš tų pirmųjų metų išlikęs stiprus įspūdis. Net ir vėliau retai sutikau kunigų ar rekolekcijų vedėjų, kurie būtų taip įtaigiai kalbėję apie dvasinius dalykus. Kiekvienas jo žodis būdavo tiesiog įkalamas į seminaristų širdis."

Kardinolas prisiminė, kaip jam itin sunkiu metu 1969 metais dvasiškai pakilti padėjo iš V.Sladkevičiaus gautas laiškas: „Man tada valdžia uždraudė eiti kunigo pareigas, atėmė registracijos pažymėjimą, be kurio nebuvo galima oficialiai atlikti kunigo pareigų. Iš vyskupo Vincento Velykų proga gavau laišką, kuriame buvo rašoma: „Nepergyvenk dėl atimtos registracijos. Vienintelė registracija, kuri svarbi, tai Dievo registracija". Man gauti tokį laišką buvo didelis džiaugsmas ir paspirtis."

V.Sladkevičius, pasak kardinolo S.Tamkevičiaus, daugiau kaip 20 metų buvo „laisvas tremtinys", nes metai, praleisti už vyskupijos ribų, stebint budriai KGB akiai, buvo iš tiesų sunkūs tremties metai, nors ir savame krašte. „Jis neturėjo išorinės laisvės, bet niekas negalėjo atimti jo vidinės laisvės, - sakė S.Tamkevičius. - Ne kartą aplankiau jį tremtyje Nemunėlio Radviliškyje. Daug kunigų važiuodavo į Nemunėlio Radviliškį jo aplankyti, ne tik todėl, kad jis nesijaustų užmirštas, bet ir tada, kai reikėjo patarimo ir dvasinės atramos, nes buvo norima kunigus įspausti į rėmus, kad jie nevykdytų sielovados, o būtų paprasčiausi kulto tarnai, atliekantys tik pačius būtiniausius patarnavimus."

Su vyskupu tremtiniu kardinolui S.Tamkevičiui teko tartis ir tada, kai buvo apsispręsta leisti vieną svarbiausių pogrindžio leidinių. „Nuvažiavau pas vyskupą Vincentą į Nemunėlio Radviliškį, norėjosi, kad vyskupas patvirtintų ir palaimintų mūsų planus, - pasakojo kardinolas S.Tamkevičius. - Nuvažiavęs pristačiau planuojamą leidinį. Jis pavartė ir pasakė, kad galėtų vadintis „Bažnyčios kronika", patarė jame registruoti visus Bažnyčios, tikinčiųjų persekiojimo faktus, pridėti trumpus komentarus. Taip vyskupas Vincentas tapo „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos" krikštatėviu."

Kaip dabar S.Tamkevičius prisimena ir džiugią V.Sladkevičiaus dieną: „Tuometinė sovietinė valdžia, norėdama sušvelninti Vakarų propagandą dėl tikėjimo persekiojimo Lietuvoje, nutarė pagaliau leisti vyskupui Vincentui eiti vyskupo pareigas Kaišiadorių vyskupijoje. 1982 m. rugpjūčio 8-osios sekmadienį Kaišiadorių katedroje buvo didelės iškilmės, kai vyskupas Vincentas čia įžengė. Buvo toks laimingas, laimingi ir kaišiadoriškiai, pagaliau, po daugelio metų, sulaukę savo vyskupo, grįžusio iš tremties."

Iki pat paskutinės dienos su kardinolu V.Sladkevičiumi bendravęs S.Tamkevičius sakė: „Per visą gyvenimą kardinolą Vincentą mačiau kaip didį Bažnyčios vyrą. Bažnyčia jam buvo viskas, alfa ir omega. Jis pats buvo gilios dvasios žmogus, kunigas idealistas ir norėjo, kad tokie būtų ir kiti kunigai."

Faktai

Vincentas Sladkevičius gimė 1920 08 20 Kaišiadorių rajone, Guronių kaime.

Baigė Kauno tarpdiecezinę kunigų seminariją, įšventintas į kunigus 1944 m.

Teofiliui Matulioniui slapta konsekravus Vincentą Sladkevičių vyskupu, sovietų valdžia neleido eiti pareigų, jis 1959 m. buvo ištremtas į Nemunėlio Radviliškį, kuriame gyveno su mama.

Tremtis baigėsi 1982 m., kai popiežius jį paskyrė Kaišiadorių vyskupijos apaštališkuoju administratoriumi.

1988 m. popiežiaus Jono Pauliaus II paskirtas kardinolu.

1989 m. paskirtas Kauno arkivyskupu, 1995 m. atsistatydino dėl garbaus amžiaus.

Per Sausio 13-osios įvykius V.Sladkevičiui buvo patikėta saugoti Nepriklausomybės Atkūrimo Aktą.

Mirė 2000 05 28. Palaidotas Kauno arkikatedroje bazilikoje.

 

 

Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (13)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • DRAUDIMAS: Vilniaus miesto apylinkės teismas patenkino bendrovės „Vilniaus viešasis transportas“ prašymą ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, kurios neleis „Vilniaus viešojo transporto“ darbuotojų profesinei sąjungai organizuoti streiką lapkričio 8 dieną.
  • RAKETA: Indija išbandė balistinę raketą, galinčią iki 5 tūkst. km nešti branduolinį užtaisą, pranešė šalies Gynybos ministerija.
  • PELNAS: Didžiausio Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdoma Lietuvos bendrovė „Orlen Lietuva“ per šių metų devynis mėnesius uždirbo 33,3 mln. Eur (154 mln. Lenkijos PLN) grynojo pelno.
  • PAJAMOS: Finansų ministerijos duomenimis, šiemet sausį–rugsėjį valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai pajamų gavo 26,3 proc. (2 014,1 mln. eurų) daugiau nei 2020 m. tuo pačiu laikotarpiu.
  • SAVANORYSTĖ: Lietuvos studentų sąjunga (LSS) siūlo Seimo nariams, baigus kadenciją, kelerius metus savanoriauti Lietuvos nevyriausybinėse organizacijose, kuriose ypač jaučiamas savanorių trūkumas ir taip atidirbti mokesčių mokėtojų pinigus.
  • ĮVERTINIMAS: Metinės vartotojų kainos spalį, lyginant su atitinkamu 2020 m. mėnesiu, padidėjo 8,2% ir pasiekė 2007 m. gruodį fiksuotą lygį, rodo Statistikos departamento preliminarūs vertinimai.
  • PASKOLA: Per devynis šių metų mėnesius bendra šalies gyventojams suteiktų būsto paskolų suma sudarė 524 mln. eurų ir buvo 32 proc. didesnė, palyginti su atitinkamu laikotarpiu praėjusiais metais, rodo „Swedbank“ duomenys.
  • PABRANGIMAS: Statybos Latvijoje trečiąjį šių metų ketvirtį per metus pabrango vidutiniškai 9%, praneša nacionalinė statistikos tarnyba.
  • IŠMOKA: 100 Eur vienkartinė išmoka skiriama 75-erių ir vyresniems senjorams, nuo rugsėjo iki gruodžio mėn. pasiskiepijantiems dviejomis dozėmis bei iki kitų metų balandžio mėn. pasiskiepysiantiems sustiprinančia doze.
  • DRAUDIMAS: Nuo 2023 m. birželio kūrenti anglį ar durpių briketus Vilniaus mieste bus draudžiama.
Daugiau

Dienos klausimas

Ar tikite, kad Lietuvos teismai apsiims išnagrinėti skundus dėl GP, ar teks kreiptis į EŽTT?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar Prezidentas G. Nausėda vetuos įstatymą dėl testavimo apmokėjimo iš darbuotojų kišenės?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+11 +12 C

+5 +10 C

 

+5 +8 C

+11 +13 C

+9 +14 C

 

+10 +11 C

0-9 m/s

0-5 m/s

 

0-6 m/s