Kaip Kaišiadorių savivaldybė dovanas žarsto - prokuratūra susidomės?

Rajonas pritrauks daug pinigų?

Sumanymas įgyvendinamas adresu Pramonės g. 10 esančiame 7,5 ha ploto sklype. Jį, žinoma lydi vietinės žiniasklaidos priemonių liaupsės, kaip yra įprasta mero Vytenio Tomkaus ir jo draugų viešpatavimo gadynėje.

Taigi, 2020 m. sausio 20 d. Kaišiadorių rajono savivaldybė ir UAB „Komfovent" pasirašė investicinę bendradarbiavimo sutartį. Merui panorėjus ir nurodžius buvo nutarta, kad AB „Amalva" lengvatinėmis sąlygomis nusipirks žemės sklypą Nr. 44/2429997, kuriame UAB „Komfovent" per trejus metus neva investuos 6 milijonus eurų, pastatys 20 tūkst. kv. metrų gamyklą ir joje įkurs ne mažiau kaip 100 darbo vietų. Skamba gražiai, bet yra tam tikrų detalių, o velnias jose, kaip žinia, ir slepiasi.

Pirmiausia, suklusti verčia viena įdomi proporcija - iš to 100 darbo vietų „bent pusė" tektų rajono gyventojams. Žinoma, 50 geriau negu nulis, tačiau proporcija keistoka. Juk rajone yra įmonių, kur dirba tik vietos gyventojai. Maža to, derybų pradžioje kalbėta apie 200 darbo vietų, tačiau V.Tomkaus vadovaujama savivaldybė sutarė su bendrove, kad užteks ir 100. O štai numatomos savivaldybės investicijos tik išaugo.

Primintina ir tai, kad 50 kaišiadoriečių bus įdarbinta, kai 500 darbą prarado uždarius Kaišiadorių paukštyną, kurio gelbėjimu iki šiol atkakliai giriasi ir didžiuojasi meras.

Norėtųsi gauti atsakymą ir į klausimą - kuo taip nusipelnė privatus sklypo savininkas, kad savivaldybė net per geležinkelio ruožą atves į jį elektrą, vandentiekį, įrengs nuotekų tinklus. Tai juk bus daroma savivaldybės biudžeto arba skolintomis lėšomis.

Dar vieną keistenybė - kodėl investuojama į dar tik popieriniais pažadais ir skaidrėmis garsų projektą, o tokios investicijos neskiriamos rajone jau veikiančioms įmonėms, kuriose jau dirba 200-300 ar daugiau kaišiadoriškių?

Pagaliau, kas čia per keistas LEZ modelis, rajone diegiamas? Neteko girdėti, kad Kauno, Marijampolės ir Klaipėdos LEZ dirbančios užsienio kapitalo įmonės taptų šių sklypų su infrastruktūros tinklais savininkais. Ten sudaromos nuomos sutartys, tegul ir ypatingai palankiomis sąlygomis. Koks čia gali būti mero ir jo aplinkos interesas? Tiksliai nėra aišku, tačiau, kaip mėgsta sakyti V. Tomkaus bendrapartietė Rasa Juknevičienė - „minčių kyla visokių".

Arba, kaip klausia profesorius-patriarchas „kas gali paneigti", jog naudos iš to turės ne tiek rajono gyventojai, kiek gudragalviai „dešimtmečio sandėrio" architektai? O gal tai tiesiog dosnumas ir dovanos žarstomos iš visos širdies. Tiesa, ne visiems ir ne iš savo kišenės.

Šeima po progreso vikšrais?

Yra ir dar vienas šios istorijos aspektas - socialinis. Jau dabar šalimai gyvenantys žmonės, turintys nuo vaikystės neįgalią dukterį, anot jų pačių pasakojimo, yra nukentėję nuo „dešimtmečio" investicijos projekto girnų.

Jei ne Vilimos Paulauskienės kreipimąsis į mus ir atkaklios atakos savivaldybės klerkų atžvilgiu, gal viskas būtų tyliai ramiai ir prašapę. Bet jos, ir jos šeimos istorija įspūdinga. Važiavo sau traukinys ir pervažiavo žmonių likimus.

Merijai panorėjus, kaip pasakoja V.Paulauskienė, per vieną naktį įvyko stebuklai ir buvusio keliuko, vedančio iš Pramonės gatvės į namą adresu Pramonės g. 11, aiškiai matomo 2020 metų žemėlapiuose, nebeliko. Didieji merijos palaiminti investuotojai, kaip nurodoma valdininkų susirašinėjamuose, yra privatūs asmenys, tad - aiškinkitės privačiai.

Dabar šie socialiai remtini kaišiadoriečiai, auginantys neįgalią dukrą, kad galėtų kasdien patekti į miestą, atsinešti iš šulinio vandens ar atsinešti malkų šildymui yra priversti kelis kartus per dieną pereiti Vilnius-Kaunas geležinkelio bėgius, kuriais rieda greitaeigiai dviaukščiai traukiniai.

Dar sudėtingiau tampa, kai neįgalią daug sveriančią dukrą kaišiadoriečiai turi perkelti per bėgius į greitosios pagalbos automobilį. O tai reikia atlikti dukart dienoje, kai moterį veža dienos centran ir atgal.

Atvykę socialiniai arba Palomenės seniūnijos darbuotojai taip pat yra priversti nusižengti įstatymams ir rizikuojant gyvybe eiti per bėgius. Kito kelio, merijai suformavus sklypą, būsimiems investitoriams, namo Pramonės g. 11 gyventojams nenumatė ir kraipo galvą valdininkai: ,,pirmą kartą girdžiu, nieko nežinau".

Kelionė į meriją

Kadangi naujai kepamos LEZ sklypą kuruoja rajono savivaldybė, o nepatogumų turi šalia įsikūrusi socialiai remtina šeima, kuriai užtveriamas kelias net link šulinio, nukeliavome ne kur kitur, o jau į pačią rajono meriją.

Rajono meras V.Tomkus, atsitik tu man taip, buvo labai užsiėmęs. Lankėsi jo bendrapartietė, finansų ministrė Gintarė Skaistė, pašaliniai ten nebuvo leidžiami, tad mus priimti teikėsi tik mero pavaduotojas - žaliuojantis valstietis - Darius Vilimas.

Pašnekovas, atstovaująs Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partijai, itin tinkamas dar ir dėl to, kad savivaldybėje kuruoja Neįgaliųjų reikalų komisiją. Būtent į jį kreipėsi minima šeima.

Vizito nustebintas ir net kiek šokiruotas D.Vilimas pripažino, kad V.Paulauskienės bei planuojamo LEZ sklypo reikalai jam jau žinomi. Mat moteris pateikė žurnalistams dokumentus, kuriuos gavęs ir susipažinęs viršininkas pripažino savo parašais.

„Manau, investicijų reikalus turėtų komentuoti pats meras V.Tomkus,"- sakė jo durų kaimynas. Žurnalistams pasiteiravus, ar sunku pasibelsti į kaimynines duris, vicemeras tik patikino, jog socialinė reikalo pusė jam žinoma, o seniūnija, D.Vilimo nuomonė, puikiausiai galėtų iškasti šeimai bent jau naują šulinį prie pat namo.

Pasak D.Vilimo, „žiūrint iš socialinio taško, padėtis yra gėdinga".

O tuo tarpu manytina, kad merui neskubant pakomentuoti šio savo dosnumo, juo galėtų, o gal net privalėtų pasidomėti prokurorai (geriausia ne Kaišiadorių rajono). Jei 800 tūkst. eurų vertės dovanėlėje LEZ'o kūrėjams ir keistame LEZ'o sklypo privatizavime ir nėra kriminalo, tai klausimas dėl viešojo intereso gynimo tiesiog badyte bado akis.

Kaišiadorių meras V.Tomkus visgi pakomentavo situaciją dėl minėtos socialiai remtinos šeimos, bet pasiuntė atgal pas vicemerą. Pasak mero, apie situaciją merija sužinojo visai neseniai, kai moteris kreipėsi dėl servituto nustatymo: „Kadangi servitutus gali nustatyti Nacionalinė žemės tarnyba (arba dėl servituto gali susitarti žemės sklypų savininkai), todėl savivaldybės administracija pirmiausiai kreipėsi į NŽT Kaišiadorių skyrių, o gavus neigiamą atsakymą - į NŽT centrinę būstinę Vilniuje.

Šiuo metu NŽT atsakymo dar nesame gavę, bet gyventojams privalo būti užtikrintas privažiavimas, teisės aktai tai numato ir savivaldybė visiškai palaiko gyventojos prašymą, dėl to yra vieningas sutarimas. <...> Todėl dabar reikia NŽT sprendimu, gyventojų sutartimi arba teismo sprendimu nustatyti servitutą, o savivaldybė užtikrins pravažiavimą nuo Pievų gatvės laisvoje valstybinėje žemėje iki servitutinio kelio. Šį klausimą koordinuoti pavesta mero pavaduotojui D.Vilimui, todėl dėl konkrečių terminų ir kitų detalių reikėtų kreiptis į mero pavaduotoją."