1 nuotr.Sveikindama Lietuvą Liepos 6-osios proga, premjerė Ingrida Šimonytė pareiškė, kad valstybė yra tarsi giesmė, kurioje visų balsai turi susijungti į harmoningą melodiją. Keistas palyginimas, žinant, kad premjerė oponentų balsų nė girdėti nenori. Jai labiau patinka dainavimas solo arba su nedideliu bendražygių choreliu, - ironizuoja dienraštis „Vakaro žinios“ Elito naujienose.
Siekdama pasisakyti kuo gražiau, premjerė truputį nutolo nuo savo pačios rodomo pavyzdžio. Na gerai, nutolo netgi ne truputį. „Valstybė yra tarsi giesmė, kuriai būtina bendrystė ir pastangos skirtingas natas sujungti į harmoningą melodiją. Kiekvieno balso skambėjimas yra labai reikšmingas ir reikalingas, nes stipriausi esame tada, kai veikiame drauge", - suokė Šimonytė. O kokį pavyzdį rodo ji pati, ar dažnai siekia skirtingus balsus sujungti į harmoningą melodiją? Nė velnio. Premjerė, jei ir girdi kitų balsus, tai tik tų veikėjų, kurie kartu su ja sėdi Vyriausybėje. Net didelės dalies seimūnų negirdi, nes šių pastabos jai nuteka lyg vanduo nuo žąsies. Tai ką jau kalbėti apie paprastų piliečių balsus? Šiame chorelyje balsų visai nedaug, kaip ir natų. Blogiausia, kad net tos natos, kurios nuskamba, skamba „kreivai".
