1 nuotr.Tikėtina, kad energijos kainų kompensacijoms gyventojams ir verslui valstybė išleis mažiau, nei buvo numatyta 2023 m. biudžete, tačiau šios lėšos bus skirtos Lietuvos skolai mažinti, sako premjerė Ingrida Šimonytė.
„Jei mums pavyks tą biudžetą sutaupyti, sumažinsime skolą, bus mažesnė skola ir mažesnės skolos aptarnavimo išlaidos ateityje“, – ketvirtadienį LRT radijui sakė I. Šimonytė.
Pasak jos, mažesnių išlaidų kompensacijoms gali prireikti dėl pozityvių tendencijų energijos rinkose, esą „greičiausiai rinkos kainų scenarijus bus geresnis“ ir antrąjį metų pusmetį.
„Gali būti, kad jei tos tendencijos išsilaikys, mums reikės mažesnio biudžeto šitam tikslui, mažesnių kompensacijų“, – akcentavo ministrė pirmininkė.
Vis tik ji pažymėjo, kad kompensacijoms išmokėti buvo numatyta skolintis.
„Tai buvo suplanuoti kaip skolinti pinigai. Skola Lietuvai, deja, bet pastaruosius metus brango ir pastaruoju metu brango taip gana nemaloniai. Tie laikai, kai buvo galima skolintis už nulį arba kažkas mums primokėdavo, kad pasiimtų mūsų skolos vertybinius popierius, pasibaigę ir turbūt negrįžtamai. Todėl turime vertinti, kiek galime sau leisti papildomai skolintis“, – pažymėjo ji.
Premjerė aiškino, kad kompensacijos už elektrą ir dujas buvo suplanuotos remiantis pesimistiškesnėmis kainų prognozėmis, kuomet Europoje buvo dujų kainų šokas.
Šiuo metu, teigia Vyriausybės vadovė, dėl „komfortiškai“ užpildytų Europos dujų saugyklų ir šiltos žiemos, įtampa rinkose atslūgo, o spekuliatyviai padidintų kainų ruošiantis kitam sezonui padės išvengti Europos Sąjungoje įvestos 180 Eur/MWh dujų kainų lubos.
I. Šimonytė kartu pažymėjo, kad nepaisant energijos kainų rinkose, valstybė šiuo metu kompensuoja apie pusę rinkos reguliuotojo nustatytos elektros ir apie du trečdalius – dujų kainos.
