1 nuotr.Nuo 2017-ųjų metų pradžios galioja įstatymas, numatantis, kad už 1,5 promilės ir didesnį girtumą vairuotojas gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Įstatymo iniciatoriai teigė, kad tai atgrasys sėsti prie vairo išgėrus. Deja, realybė yra kitokia - jeigu neblaivių vairuotojų ir sumažėjo, tai tikrai ne tiek, kiek tikėjosi iniciatyvos autoriai.
Prieš porą dienų pasirodė informacija apie tai, kad Vilniaus rajone pasieniečiai sulaikė automobilį vairavusį neblaivų Rokiškio gyventoją. Sustabdžius jo vairuojamą „Renault Laguna", netruko paaiškėti, kad 52-ejų rokiškėnas yra visiškai girtas. Vyras sunkiai orientavosi aplinkoje, vos išlaikė pusiausvyrą ir pareigūnams tesugebėjo prisipažinti vartojęs alkoholį. Jo kraujyje alkoholio koncentracija siekė net 3,15 promilės.
Išvakarėse neblaivus vairuotojas policininkams įkliuvo Jonavos rajone, Šilų kaime. 1950-aisiais gimęs vyras prie automobilio „Seat Leon" vairavo sėdo su 3,02 prom.
Nemažai per šias dienas buvo sulaikyta ir daugiau kaip 2 promiles įpūtusių, tačiau vis tiek vairuoti nusprendusių, asmenų.
Komentuoja psichologas Gediminas NAVAITIS:
Įvesti draudimai bei padidintos baudos rezultatą davė - žuvusiųjų keliuose, lyginant su tuo, kas buvo prieš 10 ar 5-erius metus, gerokai sumažėjo. Visgi tenka konstatuoti, kad visiškai atsisakyti įpročio vairuoti išgėrus Lietuvos gyventojams nepavyksta. 
Dalis vairuotojų vis dar yra įsitikinę, kad bokalas alaus ar taurė vyno įtakos jų reakcijai neturės. Deja, jie klysta. Siūlau padaryti eksperimentą - pažaisti „Tetrį" visai blaiviems ir po sočių pietų su alumi ar vynu. Žmogus, tikėtina, galvos, kad jam sekasi puikiai, tačiau antru atveju rezultatas bus prastesnis. Nes net nedidelis alkoholio kiekis daro juntamą poveikį.
Kitas atvejis - tie, kurie geria tiek, kad nebekontroliuoja savo veiksmų. Būtent jie įpučia 2, 3 ar net daugiau promilių. Šiuo atveju, manyčiau, tikslinga būtų galvoti apie bausmių griežtinimą, nes tokie asmenys kelia pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams.
Didinant baudas būtų galima eksperimentuoti ir, tarkim, ne nustatyti konkrečią sumą, o susieti baudą su atlyginimu ar valdomu turtu. Tuomet jos būtų žymiai didesnės ir bent dalį vairuotojų turėtų priversti apsigalvoti.
Aišku, vien baudomis visų problemų neišspręsi, todėl būtina nepamiršti ir kitų priemonių. Viena jų - bausmės neišvengiamumas. Žinome bent kelis atvejus, kai girtos prie vairo sėdusios padugnės užmušė žmones. Toli gražu ne visi buvo nuteisti laisvės atėmimo bausmėmis, nes dalis sėkmingai atsipirko baudomis. Tai, kad pražudęs kitą žmogų negauna realios laisvės atėmimo bausmės, rodo jog teisėsauga turi didžiulę, vairavimo „rėmus" peržengiančią, problemą. Kartu tai skatina abejones pačia teisingumo sistema.
Dar vienas svarbus momentas - tinkamų nuostatų formavimas. Iš kasdienės kalbos, ne be žurnalistų pagalbos, išnyko posakis „kelių erelis". Tačiau vis dar yra manančių, kad viršyti greitį ar nepaisyti KET yra šaunumo požiūris. Tokios nuostatos turi būti keičiamos. Tam prireiks ilgesnio laiko ir tikslingų kampanijų, bet kai taip besielgiantys bus pristatomi kaip idiotai, o ne kaip šaunuoliai, situacija, tikėtina, pradės gerėti.
