1 nuotr.„Vakaro žinios" kovo 12 d. straipsnyje „Vietoj išrašymo iš ligoninės - COVID-19 ir mirtis aprašė atvejį, kai Respublikinėje Panevėžio ligoninėje, prieš išrašymą, garbaus amžiaus vyrui buvo nustatytas koronavirusas, o dar po dviejų dienų žmogus mirė. Tuomet ligoninė nepripažino, kad dėl reikalavimų nesilaikymo pacientas užsikrėtė ligoninėje, tikino, kad pacientai gali jaustis saugūs. Tačiau į viešumą iškilo dar viena labai panaši istorija.
Ja su „Vakaro žiniomis" pasidalino prieš kelias dienas mamos netekusi moteris. „Respublikinėje Panevėžio ligoninėje mama gydėsi tris savaites, iki pat mirties. Likus kelioms dienoms iki išrašymo iš ligoninės, paprašau, kad padarytų COVID-19 testą, nes turėjome tęsti gydymą kitoje gydymo įstaigoje. Gautas atsakymas - testas teigiamas, virusas užpuolė ligoninėje", - pasakoja Laima (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinomi - aut. past.).
Mama buvo skubiai perkelta į COVID-19 skyrių, o su dukra ryšį palaikė telefonu. „Mama skundėsi, jog ant jos piktai rėkia slaugė. Paprašius padėti nueiti į tualetą, buvo apibarta ir išvadinta apgavike bei melage, kai labai norės - pati nueis. Viskas vyko kovo 11-ąją. Raminau mamą, jog tuoj paskambinsiu į ligoninę, pasikalbėsiu su gydytoja ir viskas bus gerai... Visą dieną skambinau įvairiais oficialiai nurodytais numeriais - niekas neatsiliepė. Galiausiai mama problemą išsprendė pati - sumokėjo už pagalbą nueiti į tualetą. Įdomu, kiek kainavo ši kelionė?" - svarsto mamos netekusi Laima.
Būdama ligoninėje mama jai pasakojo, kad į palatą pikta slaugė užsukdavo kartą per pusdienį: „Vakarienei atnešdavo makaronų, bet ničnieko atsigerti - nei vandens, nei arbatos. Mamos vanduo taip ir buvo kažkur sumestas tarp daiktų, kuriuos greituoju būdu, kartu su ja, perkėlė iš Kardiologijos skyriaus į COVID-19 skyrių. Pati pasiieškoti vandens ji neturėjo jėgų. Moteris, visą gyvenimą nelepinta aplinkybių, nebijojusi vargų ir skausmų, man tyliai sakė - „čia kaip koncentracijos stovykloje." Tuo metu man atrodė, jog tuoj viską sutvarkysiu, tuoj paskambinsiu, kažkam parašysiu ir viskas bus gerai. Bet telefono ir toliau niekas nekėlė, ligoninės vadovui rašiau per „Messenger", deja, žinutės jis neperskaitė iki šiol, sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui rašyti nedrįsau, suprantu, jog jis turi svarbesnių klausimų, nei mano serganti mama Panevėžio ligoninėje..."
Į ligoninę prisiskambinti Laimai pavyko tik kitą dieną. „Bandant išspręsti klausimą, kad būtų išrašyti vaistai, kaskart piktas, rėksmingas balsas liepdavo netrukdyti ir liautis skambinėt, nes čia ne jų problemos. Prašiau pagarbos ir ramesnio bendravimo, deja, nesėkmingai. Prašiau ligoninės vadovo mobilaus telefono numerio, man buvo atsakyta - „internetą turit?" Pamelavau, kad neturiu. Tada man atsakė, kad galėsiu susirasti numerį, kai turėsiu internetą", - nuoskaudos neslėpdama pasakoja Laima.
Kitą dieną, šeštadienį, jos mama mirė. Moteris sako nekaltinanti ligoninės dėl mamos netekties, tačiau nesupranta, kur dingo žmogiškumas: „Mama šeštadienį mirė. Ne dėl to, jog žmogiškumo ligoninėje trūko, ne dėl to, jog buvo aprėkta. Tikrai nekaltinu dėl mirties. Bet kaltinu dėl žmogiškumo stokos. Kaltinu dėl nepagarbos. Kaltinu dėl smurto, kuris nebuvo fizinis.
Privatus verslas įrašo pokalbius su klientais, kad galėtų užtikrinti pokalbio kokybę. Privatus verslas matuoja klientų rekomendavimo indeksus ir taip rūpinasi klientų aptarnavimo kokybe. Privatus verslas turi aptarnavimo standartus, kurie reikalauja iš darbuotojų tam tikros aptarnavimo, konsultavimo, bendravimo kokybės. Gal ir valstybinės institucijos tą turėtų daryti? Juk bent jau pagarbos esame verti kiekvienas iš mūsų! Ir sveikieji, ir sergantieji.
Tai tik viena maža istorija, kurioje neabejotinai daug subjektyvumo, nes ji apie mano a.a. mamą. Bet tame skyriuje daug kažkieno tėvų, vaikų, artimųjų, kurie tą patyrė vakar, patiria tą šiandien, bet galbūt gali to nepatirti rytoj?!"
Kaip „Vakaro žinioms" sakė Panevėžio ligoninės atstovas Vytautas Riaubiškis, Respublikinės Panevėžio ligoninės kolektyvas labai apgailestauja dėl Laimos mamos mirties: „Suprantame velionės artimųjų nuoskaudą dėl šios nemalonios situacijos. Kuomet sprendžiami žmogaus sveikatos ir gyvybės klausimai, o ypač artimųjų, visada tai labai jautru, skaudu, liūdna... Sakome užtikrintai - tokio elgesio su pacientais ir jų artimaisiais ligoninės administracija niekada netoleravo ir netoleruos. Respublikinės Panevėžio ligoninės administracija savo iniciatyva jau pradėjo neplaninį šio atvejo tyrimą ir, gavusi audito išvadas, priims atitinkamus sprendimus."
