Vyriausybė teiks Seimui Darbo kodekso pakeitimus

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) projekte numatyta, kad visiems darbdaviams būtų privaloma turėti darbo apmokėjimo sistemą, kuri šiuo metu galioja tik darbovietėms nuo 20 darbuotojų.

Jei ši sistema būtų nustatoma kolektyvine sutartimi, taikoma ji būtų visiems darbuotojams.

Anot ministerijos, pareigybės turės būti suskirstytos į grupes pagal objektyvius ir lyčiai neutralius kriterijus, apimančius bendravimo, bendradarbiavimo, konfliktų sprendimo ir kitus įgūdžius, taip pat kvalifikaciją, pastangas, atsakomybę, darbo sąlygas,

Pagal tai turės būti nustatyti DU dydžiai ar ribos, papildomo apmokėjimo pagrindai ir dydžiai, taip pat DU indeksavimo, didinimo tvarka.

Tiesa, siūloma pastarojo DU didinimo reikalavimo netaikyti darbovietei, turinčiai mažiau nei 50 darbuotojų.

Pakeitimais taip pat siūloma įpareigoti darbdavius kas mėnesį „Sodrai“ teikti duomenis apie darbuotojų DU ir darbo laiką, o pasikeitusius duomenims atnaujinti vieną – apie pareigybės grupę, darbo laiko normą ir darbo laiko režimą.

„Sodros“ valdyba pagal šiuos duomenis apskaičiuos kiekvieno darbuotojo vidutinį darbo užmokestį (VDU) ir visų darbdavio darbuotojų VDU (valandinius ir metinius) pagal lytį toje pačioje pareigybių grupėje, taip pat fiksuos vyrų ir moterų DU rodiklius.

Šių rodiklių duomenys bus teikiami darbdaviams, Valstybinei darbo inspekcijai (VDI) ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai (LGKT).

Be to, projekte numatyta, kad darbdaviai turės reguliariai informuoti darbuotojus apie jų teisę gauti informaciją apie savo ir tos pačios pareigybių grupės darbuotojų darbo užmokestį pagal lytį.

Šie duomenys taip pat galės būti teikiami darbuotojų atstovams, VDI ar LGKT.

Numatoma, kad „Sodra“ viešai skelbs darbdavių, turinčių ne mažiau kaip 8 darbuotojus, darbuotojų valandinį vidutinį darbo užmokestį pagal lytį, taip pat – bendrus vyrų ir moterų atlyginimų atotrūkio rodiklius. Įmonėms, kuriose dirba daugiau nei 100 darbuotojų, tokie duomenys turės būti atnaujinami periodiškai.

Projektu taip pat siūloma nustatyti, kad tais atvejais, kai nustatomas didesnis nei 5 proc. vyrų ir moterų darbo užmokesčio atotrūkis toje pačioje pareigybių grupėje, darbdavys turės jį pagrįsti objektyviais kriterijais, o to nepadarius – imtis priemonių skirtumams mažinti.

Siūloma įtvirtinti ir papildomas darbuotojų apsaugos priemones – darbdaviams būtų draudžiama klausti kandidatų apie jų ankstesnį atlyginimą, o darbo užmokesčio informacija nelaikoma konfidencialia, jei darbuotojas ją atskleidžia siekdamas užtikrinti vienodo atlygio principą.

Pažeidus vienodo darbo užmokesčio reikalavimus, darbuotojai galėtų reikalauti ne tik neišmokėto darbo užmokesčio, bet ir kompensacijos už prarastas galimybes ar neturtinę žalą. Taip pat numatomos administracinės baudos darbdaviams.

Skaičiuojama, kad naujų reikalavimų įgyvendinimas darbdaviams per metus kainuos apie 14 mln. eurų, daugiausia dėl papildomos administracinės naštos.

Įstatymų pakeitimai turėtų įsigalioti 2026 m. birželio 7 d., kai įsigalios ir europinė skaidrumo direktyva.

Iki tol darbdaviai privalės peržiūrėti ar patvirtinti darbo apmokėjimo sistemas, o atsakingos institucijos – parengti įgyvendinamuosius teisės aktus.

SADM teigimu, šie pakeitimai turėtų prisidėti prie spartesnio vyrų ir moterų darbo užmokesčio atotrūkio mažėjimo ir didesnio atlyginimų skaidrumo darbo rinkoje.