Visuomenę pažadina tik drastiški mokesčiai

Nėra brandos

Pasak „Pricer.lt" vadovo Arūno Vizicko, tokia parašų gausa rodo, kad Estijoje žmonės stengiasi ginti savo teises, čia atsiranda lyderių, kurie priverčia politikus suklusti.

„Estijoje PVM maistui automatiškai buvo pakeltas; ir paslaugoms, ir prekėms iki 24 proc., nors Estijoje maisto kainos yra didelės, panašiai kaip ir pas mus, - kalbėjo jis. - Estijoje buvo noras apmokestinti automobilius, tai žmonėms irgi pavyko apginti automobilius nuo to mokesčio. O mes apatiški, paburbuliuoti paburbuliuojame, bet kažką padaryti jau ir nėra jėgų ir motyvacijos.

Antras dalykas - nesusiformavo visuomenės branda kovoti dėl savo gerovės, mes net nemokame iš savo išrinktų politikų išsireikalauti to, ką jie pažadėjo. Ką jau kalbėti apie tai, kad apgintume savo norą ir teisę savo valstybėje gyventi gerai."

Ką reikėtų daryti, jei bent per žingsnelį priartėtume prie vadinamosios gerovės valstybės? A.Vizickas pateikė vieną iš priemonių, kuri svarbi suprasti, kur esame ir kur link einame.

„Kiek teko kalbėtis su politikais, tai viena priemonių yra įvesti taip vadinamus KPI (Key Performance Indicator, - angl.), tai svarbiausi veiklos rodikliai. Šie rodikliai nustato, kur einama, pavyzdžiui, įmonei galėtų būti apyvarta; kiek klientų turime; kokio pelno norime; kokią rinkos dalį norime užimti ir pan. Ir pagal tai matuojamas kiekvieno žmogaus indėlis. Nebūtinai tie rodikliai galioja tam tikrai funkcijai, pavyzdžiui, rinkodarai gali būti vienokie rodikliai, o gamybai - kitokie. Bet tie rodikliai tarpusavyje siejasi. Rinkodara turi reklamuoti, atvesti klientus, o gamyba pagaminti tą, ką vartotojai pirks, ir pagaminti taip, kad negestų. Tai kažkas panašaus turėtų vykti ir valstybiniu lygmeniu", - aiškino „Pricer.lt" vadovas.

Jis akcentavo, kad Vyriausybė, Seimas turi orientuotis, kur mes einame, kokie turi būti žmonių atlyginimai, kainos, konkurencija ir pan. Kai yra rodikliai, tada kuriamos kontroliuojančios institucijos.

Išgyvena krizę

A.Vizickas teigė, kad tiek Estija, tiek Latvija jau porą metų išgyvena krizę, ir ją lėmė paveikta mokesčių sistema ir stagnuojantis verslas.

„Verslas neteko didžiulių rinkų, Rusija, Baltarusija... Nes latviškas, estiškas verslas buvo orientuotas į tą pusę. Neteko pardavimų ir dar buvo skirti mokesčiai, taigi tai privedė prie vartojimo mažėjimo, nedarbo. Į šalies biudžetą surenkama mažiau. Šalia to atsirado poreikis finansuoti gynybą. Politikai nepamatuotai pradėjo šaukti, kad mums reikia tiek ir tiek. Einama paprasčiausiu keliu - didinami mokesčiai. Lietuva irgi netoli nuo to, juk irgi vajus buvo, kad reikia kelti mokesčius", - kalbėjo jis.

Mažiau pasiturinčių politikai neklauso

Ekonomistas Romas LAZUTKA, atsiliepdamas apie PVM maistui, pabrėžė, kad daugelyje Vakarų šalių PVM maistui yra sumažintas. Žinoma, pasak jo, siekiant mažinti PVM, reikia kitus mokesčius didinti, kad būtų kompensuoti praradimai biudžete.

„Sumažinamas PVM maisto produktams, o juos perka ir turtingi, ir neturtingi. Kad būtų balansas, pajamų mokestis gali būti padidintas tiems, kurių pajamos labai didelės", - aiškino žinomas šalies ekonomistas.

Anot R.Lazutkos, dažnai yra sakomas argumentas, kad sumažinus PVM maisto produktams, naudą gautų ne vartotojai, bet gamintojai. Esą prekybos centrai kainų vis tiek nemažintų. Tačiau tą sunku įrodyti. Be to, kitų šalių, kur mažesnis PVM produktams, praktika rodo, kad žmonės išties pigiau perka.

Pašnekovas priminė, kad mūsų šalyje prieš rinkimus politikai siekdami patraukti rinkėjus irgi siūlė mažinti PVM būtiniausiems maisto produktams. „Taip jau yra, kad politikai reaguoja į gyvus žmones, kai jie susirenka. Bet kai žmonės neorganizuoti, politikai tuo naudojasi, - kalbėjo R.Lazutka. - Mažiau pasiturinčių politikai neklauso.

Jie, matyt, veikiami daugiau verslo interesų grupių. Politikai į juos orientuoti, nes bijo būti sukritikuoti. Nes juk duoda interviu nuolat ir žiniasklaidai. Tai bankų ekspertai, ekonomistai, kurie yra neoliberalių pažiūrų. Ir politikai prisibijo, kad bus sukritikuoti. Neoliberali politika, žmonės yra prispausti. Tie, kurie mažas pajamas gauna, moka daug mokesčių, dėl PVM ir akcizų yra dideli vartojimo mokesčiai. O tie, kurie gauna dideles pajamas, jiems vartojimo mokesčiai nėra svarbūs, nes jie vartojimui išleidžia santykinai nedidelę dalį."

Interviu su politiku Stanislovu BUŠKEVIČIUMI:

- Prieš keletą metų buvote vienas iš peticijos „Stabdom kainas! Aukštų maisto kainų suvaldymo strategija" iniciatorių. Peticija nesulaukė dėmesio. Kaip manote, kodėl?

- Manau, kad nesusiformavusi pilietinė visuomenė, kitas dalykas - mes norime, kad kainos būtų mažesnės tik tada, kai drastiškai jos pakeliamos. Čia ir yra problema, juk reikia reaguoti iš karto, o ne tada, kai būna perlenkta lazda. PVM maistui, be abejo, turėtų būti kuo mažesnis. Juk maistas yra gyvybės ir mirties klausimas.

Be to, reikia orientuotis į kokybišką maistą. Jau ir prasto maisto kainos pakilusios, ką kalbėti apie kokybišką, ekologišką maistą... Kuo geresnis maistas, kuo labiau žmonės jį gali įpirkti, tuo geriau. Kai žmogus sveikesnis, mažiau pinigų teks išleisti sveikatos apsaugai.

- Peticijoje reikalavote, kad Vyriausybė ištirtų, ar maisto tiekimo grandinėje prekybininkai kartu su maisto perdirbėjais nesudaro kartelinių susitarimų.

- Negali nusipirkti pigiau, nes yra monopolija, tas globalizmas, monopolija apskritai yra blogai. Nes tada nėra kitų prekių įvairovės, įdomumo. Nuvažiuoji kad ir į Latviją, tie patys tinklai, kaip pas mus. Pažeidžiamas valstybių tapatumas. Jau vien iš kultūrinio taško žiūrint tampa neįdomu.

Jei nebūtų monopolijos, mažiau būtų kertama per kišenę. Negali būti viršpelniai. Dar suprantu, jei būtų kalbama apie kokias prabangos prekes, noriu perku, noriu neperku. Negaliu nusipirkti automobilio, einu pėsčias, o dėl maisto - tu privalai valgyti, jeigu tu nevalgysi, numirsi.

Vyriausybė turi reguliuoti per PVM, visuomenė turėtų protestuoti ir trečia - stipriai reikia riboti monopolijas. Reikia spręsti, kokia galėtų būti antimonopolinė politika. Jeigu visuomenė neprotestuoja, tai pasiduodama monopolininkų įtakai, jie turi pinigų, galbūt jie netiesiogiai remia per rinkimus.

- O kokia jūsų paties praktika apsiperkant, renkantis maisto produktus.

- Aš stengiuosi pirkti geriau mažiau, bet kad tai būtų kokybiška. Stengiuosi pirkti ekologišką maistą. Kas iš to, kai tu nusipirksi prasto maisto, o paskui išleisi pinigus vaistams?