Vilniaus savivaldybės kampanijos metu sostinėje gyvenamąją vietą deklaravo 9,7 tūkst. gyventojų

„2025 rugsėjo–2026 m. sausio 1 d. laikotarpyje mes iš esmės turime deklaracijų skaičių išaugusį daugiau nei 10 tūkstančių“, – trečiadienį kampanijos „Tapk vilniečiu“ rezultatų pristatymo renginyje sakė V. Benkunskas. 

„Imant statistiką, kaip deklaracijos klostėsi iki mūsų akcijos pradžios, tai deklaracijų skaičius maždaug buvo apie 600 atvejų ir, kai mes pradėjome savo akciją, tas deklaravusių žmonių skaičius išaugo labai ženkliai – beveik 9,7 tūkst. deklaracijų per mūsų akcijos laikotarpį“, – teigė jis. 

Vilniaus miesto savivaldybė kampaniją, kuria sostinės gyventojai buvo skatinami iki 2025-ųjų pabaigos deklaruoti gyvenamąją vietą Vilniuje, pradėjo pernai rugsėjo 26 d. 

Anot mero, kiekvienas sostinėje gyvenamąją vietą deklaravęs gyventojas į miesto biudžetą per metus atneša apie 1,3 tūkst. eurų. 

„Kitais metais būtent šios deklaracijos virs 12,5 mln. eurų į miesto biudžetą“, – sakė V. Benkunskas. 

Teigiama, kad kampanijos tikslas buvo paskatinti deklaruotis tuos, kurie gyvena Vilniuje, naudojasi miesto paslaugomis ir infrastruktūra, bet gyventojų pajamų mokestį (GPM) sumoka kitoms savivaldybėms.

V. Benkunsko teigimu, tokių gyventojų Vilniaus mieste gali būti iki 100 tūkst.

Tie žmonės, kurie iki sausio 1 d. deklaravo gyvenamąją vietą Vilniuje ir užpildė paraišką dovanoms ir finansinei paskatai, netrukus galės gauti dovanų paketą. 

Meras primena, kad nuo 2027 m. ir 2028 m. bus galima pateikti savo pajamų deklaraciją už praėjusius metus ir aplikuoti dėl dalies GPM susigrąžinimo iki 500 eurų per metus.

Gyvenamosios vietos deklaravimo klausimą siūlo spręsti centrinės valdžios lygmeniu

Žurnalistams paklausus, ar ženkliai padidėjęs aktyvumas tarp žmonių deklaruoti savo gyvenamąją vietą neskatina tokios akcijos pratęsti, V. Benkunskas išsakė kritikos centrinės valdžios sprendimams – anot jo, institucijos turėtų iš esmės pergalvoti deklaravimo sistemą, nes, mero teigimu, šiuo metu ji nėra nei kokybiška, nei teisinga.

„Tai turėtų būti paskatinimas nacionalinei valdžiai pergalvoti ir imtis iniciatyvos peržiūrint nacionalinius teisės aktus, reglamentuojančius faktinę gyvenamąją vietą ir deklaruotos gyvenamosios vietos santykį bei, galiausiai, kaip yra paskirstomi pinigai iš GPM", – teigė V. Benkunskas.

„Mano supratimu, ta sistema nėra nei teisinga, nei tobula ir neatliepia visų savivaldybių lūkesčių. Ne kartą esame atkreipę į tai dėmesį, bet centrinė valdžia ir Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) yra pasirinkusi administravimo lengvumo, bet ne teisingumo kelią. Tai tiesiog nėra susieta su faktinėmis žmonių buvimo vietomis“, – aiškino sostinės savivaldybės vadovas.

Pasak V. Benkunsko, sistema turėtų būti paremta realiomis asmenų buvimo vietomis, o tam galėtų būti pasitelktos ir mobiliosios technologijos.

„Tikrai laikas yra peržiūrėti deklaravimo sistemą nacionaliniu lygiu. Turime žiūrėti į faktinę gyventojų vietą. (…) Šiais laikais turime ir mobiliųjų technologijų galimybes – sekti ar žinoti, kur žmonės daugiausia būna. Reikia tik valios ir iniciatyvos iš institucijų, kurios yra už tai atsakingos“, – pastebėjo Vilniaus meras.

ELTA primena, jog į paskatą galėjo pretenduoti tik pilnamečiai Lietuvos piliečiai, kurie nebuvo registruoti sostinėje per pastaruosius dvejus metus. 

Piniginė paskata naujiems vilniečiams bus skiriama pirmus dvejus metus po gyvenamosios vietos deklaracijos – išmoka sudarys 50 proc. sumokėto GPM, tačiau ne daugiau nei 500 eurų per metus. 

Dovanų rinkinio tuo metu sausio mėn. turėtų sulaukti visi paraišką užpildę asmenys. Rinkinį sudaro 21 pasiūlymas – nuo nuolaidų automobilių dalinimosi platformose iki sveikatos tyrimų ar kino, sporto rungtynių bilietų.

Savivaldybė skelbia, jog sausio 1 d. Registrų centro duomenimis, šiuo metu sostinėje gyvenamąją vietą yra deklaravę 642,7 tūkst. gyventojų.