Viceministrės kalba iššaukė LGBT kritiką

Pranešimą konferencijoje apie motinystės krizę ir gimstamumą viceministrė skaitė dar metų pradžioje, tačiau dabar LGBT bendruomenės nariai, paanalizavę jos pasisakymus, pažėrė viešos kritikos politikei ir daugiavaikei mamai.

„Mūsų kaimynai latviai atliko įdomų tyrimą. Laura Pirsko ir jos kolegos iš Latvijos universiteto 2004 ir 2022 metais uždavė studentams tuos pačius klausimus apie gyvenimo prioritetus. Rezultatai pribloškiantys.

2004 metais „šeima ir vaikai" užėmė trečiąją vietą tarp gyvenimo prioritetų.

2022 metais „šeima ir vaikai" nukrito į dvidešimt antrąją vietą.

Per 18 metų šeima ir vaikai jauniems žmonėms iš vieno svarbiausių gyvenimo tikslų tapo nereikšmingu siekiu.

Tikėtina, kad panašias tendencijas rastume ir kitose Vakarų šalyse. Nenuostabu, kad tampame vieno vaiko šeimų pasauliu", - sakė viceministrė.

Ji atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje jau pasiektas demografijos antirekordas: „2025 metais Lietuvoje gimė tik apie 17,5 tūkstančio vaikų (pusantro tūkstančio mažiau nei 2024 m.). 2015-aisiais gimusiųjų skaičius viršijo 30 tūkstančių.

Per vieną dešimtmetį gimstamumas susitraukė beveik per pusę. O prieš trisdešimt metų gimė trigubai daugiau vaikų nei pernai. Suminis gimstamumo rodiklis pernai Lietuvoje nukrito iki 1 vaiko moteriai. Atėmę gimusiuosius užsienyje gautume 0,99."

„Jei vaikas yra dovana, didžiausia vertybė ir tikslas pats savaime, tai kuo daugiau vaikų šeimoje, tuo geriau. Jei aš noriu tapti mama, nes motinystė yra savirealizacijos forma, tai užtenka vieno vaiko, kad užsidėčiau varnelę ir galėčiau toliau realizuotis moksle, karjeroje, kūryboje...

Šiuolaikiniame pasaulyje įsivyravo egocentriška, individualistinė kultūra, kuri gyvenimo prasmę suveda į save, savirealizaciją ir savo asmeninių tikslų, savo laimės, savo patogumo, malonumo ir naudos SAU siekius. Tokiame kultūriniame kontekste motinystės auka atrodo neracionali.

Gajūs stereotipai, kad daugiavaikėmis mamomis tampa tik neišsilavinusios, asocialios moterys", - kalbėjo viceministrė.

Kalbą pavadino apgailėtina

Tokia kalba įplieskė LGBT bendruomenės kritiką. „Tai yra apgailėtina. Žmogus vyksta į kitą šalį, nurodomos jo oficialios pareigos. Todėl skaitomas pranešimas suvokiamas ne kaip asmens, o kaip valstybės pozicija.

Ar tokia pozicija buvo derinta su Užsienio reikalų ministerija? Ar teisingumo viceministrė pamiršo Konstituciją ir tai, kad Lietuva neturi nacionalinės religijos, o kiekvienas žmogus pats laisvas rinktis, ar nori kuo nors tikėti, ar ne", - sakė GayLine.LT redaktorius Martynas Norbutas.

Pasak jo, kadangi šis pranešimas skaitytas kasmetinių atostogų metu, formaliai K.Zamarytė-Sakavičienė neturėjo atstovauti Lietuvai šiame renginyje: „Vis dėlto, renginio organizatorių rengtoje programoje prie Kristinos nurodomos ir pareigos - Lietuvos teisingumo viceministrė."

Viceministrė pateikė savo poziciją

Į kritiką sureagavo ir pati viceministrė K.Zamarytė-Zakavičienė, taip pat pabrėžusi, kad renginyje dalyvavo atostogų metu, už kelionę mokėjo savo lėšomis, o konferencijoje išsakytos idėjos atspindėjo jos asmeninę nuomonę, kurią ji viešai reiškia jau daugelį metų.

„Toks ir buvo mano tikslas - paskleisti tyrimų duomenis ir įžvalgas apie motinystę ne tik Madride, bet ir Lietuvoje. Ačiū visiems, kurie prie šios sklaidos veiksmingai prisideda. Šiek tiek apmaudu, kad žmogaus teisių gynėjai nepripažįsta teisių į įsitikinimų ir žodžio laisvę.

Visgi tai nėra naujiena. Kaip ir mano nuomonė apie motinystės prasmę bei prigimtinės šeimos išskirtinę vertę", - sakė viceministrė.

Prireikus dėl pasakytos kalbos teisintis viešai, K.Zamarytė-Sakavičienė, panašu, sulaukė daugiau palaikymo nei smerkiančių nuomonių. Buvo netgi sakančių, kad šešių vaikų mama esanti viceministrė pati ir yra geriausias pranešimas demografijos krizės tema.

„Šaunuolė viceministrė. Ir teisę į nuomonę turi visi. Taip pat ir viceministrai. Ir jos nuomonėje nėra nieko apgailėtino. Apgailėtina yra kritikuoti gausios šeimos mamą, kuri sugeba dirbti sunkų valstybinį darbą ir auginti gausią šeimą. Linkiu, kad būtų daugiau tokių pranešimų ne tik Madride, bet ir Lietuvoje", - sakė europarlamentaras Aurelijus Veryga.

Seimo narys Vytautas Sinica taip pat sveikino viceministrės kalbą: „Neatsistebiu. Teisingumo viceministrė K.Zamarytė-Sakavičienė, visapusiškai puikus žmogus, pasakė įsimintiną kalbą demografijos ir šeimos politikos tema Madride vykusioje konferencijoje.

Tas visiškai nestebina. Kalba pasibaisėjo, kaip ir reikėjo tikėtis, mažumų teisių gynimo organizacijos. Jos viešai smerkė ir klausė, kaip gali viceministrė išsakyti tokią Lietuvos poziciją? Ir tas nestebina. Mažumų gynėjai gerai įvaldę meną formuoti spaudimą, kad kiti nekalbėtų to, kas jiems nepatinka."

Reikėjo vykti už ministerijos lėšas

Seimo narys įsitikinęs, kad kritika dėl pasakytos kalbos atostogų metu taip pat yra nepelnyta: „Štai žiniasklaida pasigavo šią kritiką ir viešai klausia, ar viceministrė buvo įgaliota kalbėti Lietuvos vardu. Kristina atsako, kad ne. Pasirodo, ji vyko savo lėšomis ir kalbėjo kaip privatus asmuo.

Be reikalo! Konferencija - ne Lukiškių pliažas, ne pasivartyti smėlyje važiavo. Važiavo atstovauti pasaulėžiūrai, kuriai atstovauti ir buvo paskirta koaliciją formavusios partijos. Jeigu partija patenka į koaliciją, jeigu jai tenka konkreti ministerija, tai ta ministerija yra konkrečiai politikai formuoti ir atstovauti užsienyje. Tos ministerijos resursai yra tam.

Šios kadencijos metu šios ministerijos politika yra Lietuvos politika toje srityje. Užsienio reikalų ministerija nesprendžia visų Lietuvos pozicijų užsienyje visose srityse. Ji sprendžia (su prezidentu) tik užsienio politiką, santykius su kitomis šalimis. Jos nereikia atsiklausti, ką savo srityse gali kalbėti kitos ministerijos.

Kai vadovavo Dobrovolska, jos politika buvo Lietuvos politika. Dabar Tamašunienės politika yra Lietuvos politika. Jos veiklos srityje.

Todėl Kristina dėl nieko neturi teisintis. Jai derėjo skristi už ministerijos lėšas, garbingai įgarsinti savo formuojamą politiką ir jos mąstymo prielaidas, ne kaip savo asmeninę nuomonę."

V.Sinica iškėlė klausimą, ar tokios pačios kritikos susilauktų ir kitų politinių pažiūrų atstovų kalbos viešumoje? „Įdomiausia, kad politiko teisė kalbėti tampa tokiu jautriu klausimu mūsų žodžio laisvės gynėjams. Tenka teisintis, aiškintis.

Ar ne pirma laisvo žodžio ir demokratijos sąlyga, kad viešas asmuo gali kalbėti ir neturi teisintis, kas jam tai leido? Nepamenu, kad aną kadenciją kas būtų turėję teisintis, kaip drįsta užsienyje pristatyti Laisvės partijos idėjas. Gal kas pamenate?", - stebėjosi Seimo narys.

Įgarsino daugumos žmonių nuomonę

Teisės ekspertas Ramūnas Aušrotas pritarė V.Sinicai: „Kristina turi teisę kalbėti ir įgarsinti daugumos Lietuvos piliečių nuomonę ir požiūrį ir neprivalo teisintis dėl to, kas yra tiesa. Spėju, jog tokią poziciją padiktavo ministerijos viešųjų ryšių atstovai. Savaime suprantama, jų darbas išvengti politinės eskalacijos.

Bet būtent tuo naudojasi ideologinės grupės, kurios tokiu būdu (per viešą pasmerkimą, temos eskalaciją, viešai išsakomų minčių cenzūrą) de facto kontroliuoja politinę darbotvarkę. Tada sveiko proto europiečiams ir atrodo, kad Lietuva kiaurai leftistinė. O iš tikrųjų yra ne taip. Tas prakeiktas lietuviškas nuolankumas."