Valstybės kontrolė: būtina stiprinti LRT pirkimų vidaus kontrolę

Auditą atlikusi Valstybės kontrolė praneša, kad 4-iuose iš 12-os vertintų viešųjų pirkimų buvo nustatyta pirkimų reglamentavimo ir priežiūros trūkumų. 

„Vienas svarbiausių audito pastebėjimų – dėl pirkimų reglamentavimo ir priežiūros: trūkumų nustatyta 4-iuose (…) viešuosiuose pirkimuose ir visuose 12-oje (…) programų pirkimų. 2024 m. 89 proc. (516 iš 578) programų, jų sukūrimo pirkimų vykdyta neskelbiamos apklausos būdu – kreipiantis į konkretų tiekėją. Šių pirkimų bendra finansinė vertė 12,74 mln. eurų arba 53 proc. visų pirkimų sumos“, – nurodo Valstybės kontrolė. 

Auditorių teigimu, LRT turi būti mažinama viešųjų pirkimų iš vieno tiekėjo dalis, nes konkurencijos nebuvimas didina įsigyjamų prekių, paslaugų ar darbų kainas ir mažina galimybes racionaliai panaudoti viešąsias lėšas.

Siekiant užtikrinti, kad programų, jų sukūrimo, gaminimo pirkimai būtų vykdomi skaidriai ir ekonomiškai, Valstybės kontrolė rekomendavo stiprinti pirkimų organizavimo vidaus kontrolę, užtikrinant, kad nustatyti neatitikimai būtų ištaisyti ir nesikartotų ateityje.

Tuo metu Vyriausybei rekomenduojama patikslinti Ministrų kabineto nutarimu patvirtintą aprašą dėl pirkimo būdo pasirinkimo, neskelbiamų apklausų vertinimo ir atvejų, kai programų, jų sukūrimo, gaminimo pirkimai gali būti atliekami kreipiantis į konkretų tiekėją, taikymo.

Socialinių garantijų užtikrinimo rizikos

Auditas taip pat atskleidė, jog LRT nėra aiškiai reglamentuoti darbuotojų atrankos, darbo užmokesčio ir autorinių sutarčių taikymo principai.

„Darbuotojų atranka vykdoma pagal LRT nustatytą tvarką, kurioje nurodyta, kad tam tikrais atvejais atranka gali būti netaikoma. 2021–2024 m. pagal šią išimtį buvo priimta 113, arba 38 proc. nuolatinių LRT darbuotojų“, – rašoma Valstybės kontrolės pranešime. 

„Be to, nustatyta, kad atrankos procesas nėra tinkamai dokumentuojamas. Auditoriai konstatuoja, jog taikant tvarkoje numatytas išimtis nesudaromos sąlygos pretenduoti daugiau kandidatų, o atrankos vykdymo nedokumentuojant, neužtikrinamas atrankų skaidrumas ir atsekamumas“, – nurodo institucija. 

Audito ataskaitoje taip pat pažymima, jog trūksta aiškios tvarkos, LRT steigiant pareigybę arba sudarant autorinę ar paslaugų sutartį. 

„LRT 2024 m. pabaigoje dirbo 661 darbuotojas. 2021–2024 m. laikotarpiu kasmet buvo pasirašoma nuo 1 027 iki 1 638 autorinių ir nuo 126 iki 329 individualios veiklos sutarčių su fiziniais (etatiniais ir neetatiniais asmenimis) įvairioms užduotims atlikti. Jų skaičius ypač išaugo 2024 m.“ – pažymi Valstybės kontrolė. 

Institucijos teigimu, tokia sutarčių praktika yra palankesnė darbdaviui, o ne darbuotojui – įstaiga sutaupo, tačiau žmogus praranda galimybę turėti darbdavio siūlomas naudas ir socialines garantijas pilna apimtimi, pavyzdžiui kasmetinės atostogos ar nedarbo draudimą. 

„Galiausiai – neužtikrinamas stabilumas. LRT turėtų tam skirti didelį dėmesį. Siekiant užtikrinti, kad autorinės ir paslaugų sutartys nebūtų sudaromos, kai savo esme tai yra darbo santykiai, įsivertinti augantį šių sutarčių skaičių bei pagal tai nustatyti realų darbuotojų poreikį ir pakeisti esamą praktiką. Efektyvumas negali būti pasiektas socialinio teisingumo sąskaita“, – pranešime cituojama valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė. 

Valstybės kontrolė rekomendavo LRT atsisakyti taikomų darbuotojų atrankos išimčių bei dokumentuoti jų atrankos procesą. Be to, kadangi LRT veikla finansuojama iš valstybės biudžeto, auditorių nuomone, visų LRT darbuotojų bei Tarybos narių apmokėjimo už darbą principai turėtų būti nustatyti LRT įstatyme, o tai dabar nėra padaryta.

Nepakankamas turinio prieinamumas žmonėms su negalia

Patikrinimo metu nustatyta, jog LRT radijo ir televizijos programų prieinamumas asmenims, turintiems klausos ar regos negalią, vis dar nėra pakankamai prieinamas. 

„LRT įstatyme numatyta, kad programų su lietuviškais subtitrais trukmė turi sudaryti ne mažiau kaip 50 proc. viso mėnesio transliavimo laiko. Tačiau 2021–2024 m. šių programų procentas išaugo vos 1,03 proc. punkto (nuo 12,67 iki 13,70 proc.) ir nesiekė 5 proc. augimo kasmet, iki bus pasiekta 50 proc.“ – akcentuoja Valstybės kontrolė. 

„Programos, verčiamos į lietuvių gestų kalbą 2024 m. nesiekė bent 1 proc. augimo iki bus pasiekta 20 proc. mėnesio transliavimo laiko riba. Siekiant, kad būtų užtikrintas programų prieinamumas, Valstybės kontrolė rekomendavo nustatyti programų su lietuviškais subtitrais ir verčiamų į lietuvių gestų kalbą, metinius rodiklius ir jų įgyvendinimo grafiką“, – nurodoma pranešime. 

Daugiau neatlygintinai skelbiamų pranešimų

Patikrinimą atlikusi Valstybės kontrolė LRT ragina į transliacijas įtraukti daugiau neatlygintinai skelbiamų pranešimų šviečiamąja, kultūrine ir socialine tematika bei apibrėžti nemokamos kultūrinės informacijos skleidimo kriterijus.

Valstybės kontrolės atliktas auditas parodė, jog LRT už užmokestį skelbiamos informacijos kiekis išaugo beveik 44 proc., o pajamų už televizijoje skleidžiamus pranešimus dalis išaugo 55 proc. – nuo 0,98 mln. iki 1,52 mln. eurų. 

„LRT kasmet nepanaudoja komercinės veiklos pajamų nuo 449,4 tūkst. eurų 2021 m. iki 796,4 tūkst. eurų 2024 m., tuo pačiu laikotarpiu pinigų likutis išaugo nuo 2,5 mln. iki 4,8 mln. eurų“, – nurodo Valstybės kontrolė. 

„Auditorių vertinimu, nacionalinio transliuotojo misiją labiau atlieptų daugiau neatlygintinai skelbiamų pranešimų šviečiamąja, kultūrine ir socialine tematika, todėl LRT administracijai rekomendavo apibrėžti nemokamos kultūrinės informacijos skleidimo kriterijus ir jai skirti daugiau eterio laiko“, – akcentuojama pranešime. 

Turinio kartojimo problema

Kita auditorių pastebėta nacionalinio transliuotojo veiklos problema – per daug pakartojimų LRT Plius programoje, keliančių rizikas turinio įvairovei.

„LRT Plius kartojimai sudarė net 56,4 proc. savaitinio laiko (siekiamybė – ne daugiau kaip 20–30 proc.). Iš visų 6 LRT programų kartojamos nebuvo tik LRT Opus laidos“, – pažymima pranešime. 

Auditorių teigimu, siekiant pritraukti įvairias visuomenės grupes bei skatinti vietos kūrėjus, būtina užtikrinti turinio įvairovę. 

Ragina stiprinti priežiūrą

Valstybės kontrolės atlikto patikrinimo ataskaitoje taip pat pažymima, jog siekiant efektyvinti nacionalinio transliuotojo veiklą bei gerinti teikiamų paslaugų kokybę, LRT taryba turėtų daugiau dėmesio skirti transliuotojo veiklos priežiūrai.

„LRT taryba turi daugiau dėmesio skirti LRT veiklos priežiūrai, tikslingiau panaudodama jai suteikiamus įgaliojimus. Taip pat kasmet atlikti savo veiklos analizę siekiant nustatyti kompetencijas, reikalingas priimamų sprendimų kokybei užtikrinti“, – rašoma pranešime. 

Pažymima, jog Valstybės kontrolė LRT tarybai pateikė rekomendaciją patikslinti nepriklausomų narių ir tarybos narių santykį komitetuose, kad būtų daugiau nepriklausomų narių. Auditorių nuomone, didesnis nepriklausomų narių dalyvavimas sustiprintų sprendimų priėmimo kokybę ir atlieptų gerąją įmonių valdysenos praktiką. 

Siekiant efektyvinti nacionalinio transliuotojo veiklą, rekomendacijos taip pat buvo pateiktos Vyriausybei, Kultūros ministerijai bei LRT administracijai. 

Teigiamai vertina auditą

Po valstybės kontrolės audito LRT sako atsižvelgsiantys į išvadose pateiktas rekomendacijas. Todėl, pasak LRT atstovų, ketinama transliuoti daugiau nemokamos kultūrinės, socialinės ir šviečiamosios informacijos, atnaujinti darbuotojų atrankos principus, peržiūrėti autorines sutartis. Taip pat – sustiprinti laidų prieinamumą žmonėms su negalia, tobulinti pirkimų vidaus kontrolę ir procedūras.

„Teigiamai vertiname Valstybės kontrolės auditą, kuris įvardijo tobulintinas sritis, tačiau iš esmės parodė, kad finansiniai ištekliai planuoti tinkamai, LRT veikia skaidriai ir efektyviai. Visą vasarą ir rudenį su Valstybės kontrole vyko intensyvus ir konstruktyvus darbas. Nors dėl darbuotojams tekusio papildomo krūvio tai nebuvo lengvas etapas, LRT nuoširdžiai bendradarbiavo, nes visada matė profesionaliai atliekamo audito prasmę, – visos audito pastabos ir rekomendacijos pasitarnaus dar efektyviau veikiančiam LRT“, – pranešime spaudai cituojama LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė.

Ragina kuo greičiau išspręsti nustatytus trūkumus

Premjerė Inga Ruginienė ragina visuomeninį transliuotoją kuo greičiau išspręsti nustatytus trūkumus. 

„LRT auditui nustačius trūkumus, raginu visuomeninio transliuotojo vadovybę juos kuo greičiau išspręsti – tai padės LRT tapti dar artimesnei visuomenei ir užtikrinti dar skaidresnę veiklą. Valstybės kontrolės auditas atskleidė dirbančiųjų socialinių garantijų rizikas, per didelį transliuojamos mokamos informacijos kiekį, taip pat viešųjų ir programų pirkimų trūkumų. Šios sritys turi būti sustiprintos“, — socialiniame tinkle „Facebook“ rašė I. Ruginienė. 

„Viešieji pirkimai neturi kelti niekam jokių abejonių, o darbuotojams privalo būti suteiktos visos reikiamos socialinės garantijos. Apie poreikį LRT daugiau dėmesio skirti socialinėms temoms esu kalbėjusi ir anksčiau – visuomeninio transliuotojo misija yra užtikrinti tai, kas svarbiausia visuomenei. Tai patvirtina ir rekomendacijos, raginančios didinti programų prieinamumą asmenims su negalia. Nors Valstybės kontrolė šiuo metu nustatė spragų, neabejoju, kad jas ištaisęs LRT dar geriau atspindės savo visuomeninę misiją“, – akcentavo premjerė. 

ELTA primena, kad balandžio viduryje Seimas Valstybės kontrolei pavedė atlikti nacionalinio transliuotojo LRT valstybinį auditą. 

Be pastarųjų metų transliuotojo veiklos ekonomiškumo, efektyvumo ir rezultatyvumo, Valstybės kontrolei taip pat buvo pavesta įvertinti ir tai, kaip LRT veikloje laikomasi „skaidrumo, efektyvumo, rezultatyvumo, atskaitomybės, nešališkumo, politinio neutralumo ir kitų veiklos principų“.

Tiesa, toks Seimo sprendimas sukėlė aršias diskusijas – opozicinės konservatorių ir liberalų frakcijos nuogąstavo, jog tokiu būdu parlamentas daro politinį spaudimą savarankiškai ir nepriklausomai Valstybės kontrolei. 

LRT auditas buvo vienas iš valdančiosios „Nemuno aušros“ rinkiminių siekių. Iš karto po praėjusiais metais vykusių Seimo rinkimų „aušriečių“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis tikino, kad Seimo Audito komitetas „kosminiu greičiu“ aiškinsis LRT finansavimo klausimą.

Visgi, gruodį šio patikrinimo imtis buvo pasiūlyta Valstybės kontrolei.

Šių metų visuomeninio transliuotojo biudžetas siekė 79,6 mln. eurų, LRT dirba apie 700 darbuotojų.