1 nuotr.Siekiant sumažinti viešoje erdvėje skleidžiamą neapykantos kalbą, Seimo narys Ignas Vėgėlė siūlo numatyti baudžiamąją atsakomybę už viešus grasinimus ar smurto skatinimą, kai tai daroma naudojantis visuomenės informavimo priemonėmis.
Jei Seimas pritartų jo iniciatyvai, už grasinimą nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą, taip pat ir už žmogaus terorizavimą būtų baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 1 metų.
„Siūlau kriminalizuoti veiką, kai asmuo per visuomenės informavimo priemones viešai grasina nužudyti ar sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą, ragina tai padaryti arba kursto smurtauti. Tokia itin pavojinga veika šiuo metu nėra baudžiama pagal baudžiamąsias teisės normas, todėl egzistuoja aiški spraga“, – sako Baudžiamojo kodekso (BK) pataisas įregistravęs I. Vėgėlė.
Viešas grasinimas ar smurto kurstymas, ypač pasitelkiant visuomenės informavimo priemones, anot jo, daro reikšmingą poveikį ne tik konkretaus žmogaus saugumui, bet ir visai visuomenei, jos rimčiai. Tačiau šiuo metu grasinimai prieš konkretų asmenį, I. Vėgėlės teigimu, sukelia atsakomybę tik tuo atveju, jeigu egzistuoja pagrįsta tikimybė, kad asmuo gali arba ketina įgyvendinti savo grasinimus.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) narys I. Vėgėlė taip pat siūlo nuo 3 iki 4 metų padidinti maksimalią laisvės atėmimo bausmę už kurstymą prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę.
„Šios veikos pasižymi sisteminiu, neretai ideologiniu pobūdžiu, yra orientuotos į visuomenės narių skaldymą, neapykantos skatinimą ir socialinės tvarkos destabilizavimą. Pastaraisiais metais šios veikos vis dažniau realizuojamos pasitelkiant skaitmeninius kanalus ir turi plačią auditoriją. Jas būtina priskirti apysunkiams nusikaltimams (…) ir dėl to, kad jie skatina įvykdyti kitus sunkius ir itin sunkius nusikaltimus, susijusius su žmogaus gyvybe ir sveikata“, – dokumento aiškinamajame rašte sako projekto autorius.
Seimo nario I. Vėgėlės nuomone, teisinėje sistemoje būtina užtikrinti veiksmingą žmogaus teisių apsaugą tiek viešojoje erdvėje, tiek skaitmeninėje komunikacijoje.
„Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) praktika, saviraiškos laisvės įgyvendinimas internete turi būti vertinamas kompleksiškai – pripažįstant tiek šios erdvės reikšmingą indėlį į demokratinę visuomenę, tiek jos keliamas rizikas. Nors internetas suteikia precedento neturinčias galimybes skleisti informaciją ir dalyvauti viešajame diskurse, EŽTT aiškiai pažymėjo, kad šią erdvę lydi padidinta grėsmė žmogaus teisėms, nes neteisėtas turinys, įskaitant smurtą skatinančius ar neapykantą kurstančius pasisakymus, gali būti paskleistas itin greitai ir plačiai“, – pastebi I. Vėgėlė.
Anot jo, akivaizdu, kad grasinimai ir neapykantos kurstymas, ypač kai tai vyksta viešai per visuomenės informavimo priemones ar skaitmenines platformas, gali virsti realiais, gyvybei pavojingais veiksmais.
„Šiuolaikinėje informacinėje erdvėje žodinė agresija, skleidžiama per socialinius tinklus, naujienų portalus ar kitas masinio pasiekiamumo priemones, pasiekia itin plačią auditoriją, formuoja agresyvias nuotaikas visuomenėje, skatina tiesioginę agresiją ir kitų nusikaltimų darymą. Tragedijos, kuriose panaudojami ginklai ar kitos smurtinės priemonės, dažnai prasideda nuo žodinių grasinimų, šmeižto, neapykantos. (...) Siūlomu teisiniu reguliavimu, aiškiai draudžiančiu tokias veikas ir griežtinančiu atsakomybę už jas, siekiama užkirsti kelią smurtui dar iki jam įvykstant“, – sako I. Vėgėlė.
Jo teigimu, parengti minėtas BK pataisas paskatino ir šių metų rugsėjo mėnesio įvykiai Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV), kai buvo nušautas JAV dešiniųjų pažiūrų aktyvistas Charlie Kirkas.
