1 nuotr.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) antradienį žinomo psichiatro Aleksandro Alekseičiko Kirinovo atleidimą iš darbo dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo pripažino neteisėtu.
Bylos dalis dėl ieškovo grąžinimo į darbą ir priteistinos kompensacijos LAT grąžino nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nes galutiniam sprendimui priimti nenustatytos visos reikšmingos faktinės aplinkybės.
Medikas iš darbo buvo atleistas po pasisakymo apie homoseksualus.
LAT paskelbė, kad išaiškino, jog darbuotojo lojalumo pareiga nediskredituoti darbdavio negali būti aiškinama taip plačiai, kad apimtų darbuotojo pareigą nereikšti savo įsitikinimų tiesiogiai su darbo funkcijų atlikimu nesusijusiais klausimais.
Ginčas kilo tarp darbuotojo (ieškovo) ir darbdavės (atsakovės) VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro dėl neteisėto atleidimo iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, ieškovui davus interviu žiniasklaidos priemonėms „Šiaurės Atėnai“ ir lrt.lt.
Ieškovas teigė, kad per interviu jis kalbėjo apie tarybinės psichiatrijos požiūrį į homoseksualumą, jo požiūris buvo išsakytas ne vykdant tiesiogines darbo funkcijas (kaip gydytojo su pacientu), o istorinio tyrimo tikslais.
Atsakovė vertino, kad ieškovas (gydytojas bei skyriaus vedėjas), žiniasklaidoje išreiškęs nuomonę apie homoseksualumą, padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, todėl jį atleido iš darbo.
Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai konstatavo, kad atsakovė pagrįstai nustatė ieškovo šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, nes ieškovas darbo vietoje neigiamai pasisakė apie homoseksualumą.
„Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad ieškovo pasisakymai, dėl kurių buvo nutraukta darbo sutartis, nebuvo susiję su jo darbine veikla, nes ieškovas išsakė ne įstaigos, o savo nuomonę apie homoseksualumą medicinos mokslo raidoje. Nors ieškovas reiškė savo įsitikinimus gana kontroversiška forma, tokia forma informacija buvo paskleista ne jo paties, o straipsnių autorių, kurie kreipėsi į jį, kaip į šios srities specialistą, ir prieš paskelbdami interviu, tekstų su ieškovu nesuderino. Nors neigiama reakcija į ieškovo pareiškimus buvo, bet ji nebuvo susijusi su atsakovės, kaip sveikatos priežiūros funkciją vykdančio subjekto, reputacija gydymo srityje, realus neigiamas poveikis įstaigos vardui byloje neįrodinėtas. Taip pat nebuvo ir pacientų ar ieškovui pavaldžių gydytojų skundų dėl jo, kaip skyriaus vadovo, veiklos, nesuderinamos su šiuo metu galiojančiu medicinos mokslo požiūriu į homoseksualumą“, – rašoma teismo pranešime.
LAT išaiškino, kad Darbo kodekso normos nepaneigia darbdavio teisės pripažinti darbuotojo etikos pažeidimą šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu, tačiau darbuotojo teisė reikšti savo įsitikinimus gali būti ribojama tik tiek, kiek būtina darbdavio interesams, susijusiems su darbo funkcijų tinkamu vykdymu, užtikrinti.
Darbdavys negali riboti darbuotojo teisės reikšti įsitikinimus, kurie gali būti prieštaringi ar nepopuliarūs, ir nors reiškiami darbuotojo profesinės patirties ir kompetencijos srityje, bet netrukdantys tinkamai atlikti darbo funkcijas
ELTA primena, kad pernai gegužę Vilniaus miesto apylinkės teismas atmetė iš darbo Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, Vasaros gatvėje, atleisto A. Alekseičiko Kirinovo skundą.
Ilgametis ligoninės gydytojas ir Ribinių būsenų skyriaus vedėjas darbo neteko po viešojoje erdvėje kilusio pasipiktinimo dėl jo žodžių apie homoseksualumą.
Duodamas interviu laikraščiui „Šiaurės Atėnai“, jis pasakojo, jog homoseksualumą galima gydyti, o tą jis daro iki šiol.
Tačiau teisme A. Alekseičiko Kirinovo advokatai teigė, kad interviu tema buvo apie sovietmečiu taikytą gydymą homoseksualiems asmenims, o gydytojo atleidimas iš darbo be įspėjimo ir išeitinės kompensacijos yra neteisėtas.
Tuo metu ligoninė teigė, kad medikas ir anksčiau buvo sulaukęs nuobaudų už darbo drausmės pažeidimus, pareigų neteko ne po vienkartinio nusižengimo.
Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras sako, kad vieši gydytojo pasisakymai buvo aptarti bendrame įstaigos gydytojų ir psichologų susirinkime bei buvo kreiptasi į įstaigos Darbuotojų etikos komisiją.
Komisijos pirmininkė teismui teigė, kad A. Alekseičikas Kirinovas su ja nebendradarbiavo, pasitelkė advokatus.
Portalas „Jarmo.net“ skelbė, kad visuomenėje diskusijų banga dėl psichiatro išsakytų teiginių apie homoseksualumą kilo po to, kai „Šiaurės Atėnų“ leidinyje buvo išspausdintas dr. Rasos Navickaitės parengtas interviu.
Publikacijoje psichiatras A. Alekseičikas Kirinovas, Lietuvos psichologų sąjungos teigimu, patologizavo homoseksualumą, skelbėsi „gydęs“ šimtus homoseksualių asmenų ir teigė vis dar galintis „gydyti homoseksualumą“.
