Teismas išnagrinėjo Lietuvos pilietybės netekusios Drobiazko bylą, sprendimas – gruodį

Kaip teigiama teismo pranešime spaudai, išnagrinėjus bylą rašytinio proceso tvarka, sprendimo paskelbimas joje atidėtas į gruodžio 23 d. 

Teisminis procesas buvo atnaujintas po spalį paskelbto Konstitucinio Teismo (KT) nutarimo dėl Pilietybės įstatymo nuostatos konstitucingumo.

KT paskelbė, jog Pilietybės įstatymo nuostata, kuria vadovaujantis iš M. Drobiazko buvo atimta išimties tvarka jai suteikta Lietuvos pilietybė, neprieštarauja Konstitucijai.

KT pažymėjo, kad minėtą įstatymo nuostatą priėmęs Seimas siekė sudaryti prielaidas „realiai ir veiksmingai ginti valstybę kaip bendrą visos visuomenės gėrį nuo priešiškų veiksmų“. Parlamentarai, KT vertinimu, šį teisinę reguliavimą patvirtino, atsižvelgdami į Rusijos keliamą grėsmę.

Teismas konstatavo, kad teisės akte suteikiama galimybė iš asmens atimti Lietuvos pilietybę yra proporcinga priemonė, siekiant apsaugoti šalies saugumo interesus.

Pati M. Drobiazko teisme stebėjosi, kodėl buvo panaikinta jai anksčiau suteikta Lietuvos pilietybė. Nors iš šokėjos pilietybė atimta dėl reikšto palaikymo Kremliaus režimui, M. Drobiazko pažymėjo, kad jokių politinių pažiūrų viešai nedemonstruoja.

Prezidentas Gitanas Nausėda 2023 m. rugsėjo viduryje pasirašė dekretą, kuriuo iš M. Drobiazko atėmė Lietuvos pilietybę. Tai padaryti rekomendavo Pilietybės reikalų komisija, argumentuodama jos viešai reiškiamu palaikymu karą Ukrainoje vykdančiam Kremliaus režimui.

Minėtą šalies vadovo sprendimą M. Drobiazko apskundė teismui.

Rusijos sportininkei Lietuvos pilietybė išimties tvarka suteikta prieš 30 metų už nuopelnus Lietuvos sportui ir šalies vardo garsinimą. M. Drobiazko su savo vyru Povilu Vanagu yra atstovavusi Lietuvai įvairiuose čempionatuose.

Seimas yra priėmęs Pilietybės įstatymo pataisas, leidžiančias Lietuvos pilietybę atimti iš dvigubą pilietybę turinčio asmens, jeigu jis viešai reiškia palaikymą valstybei, keliančiai grėsmę Lietuvos ar jos sąjungininkų saugumo interesams.