Susirgusi mama prižiūrėjo neįgalų vaiką

Pavyzdžiui, kai nutikus nelaimei žmogus, kuriam reikalinga nuolatinė priežiūra, lieka vienas ir nėra aišku, kas turėtų jam padėti.

Valdininkai tikina, kad jau rašo reikalingus algoritmus, bet praktika rodo, kad tik gražaus teksto popieriuje negana.

Skaudi sistemos žaizda paaiškėjo neseniai, kai nutiko itin jautri situacija. Apie ją buvo kalbama Seimo asmenų su negalia komisijos posėdyje.

Plačiau situaciją pristatė komisijos pirmininkė Indrė Kižienė: „Situacija susijusi su mama, kuri visą gyvenimą slaugo sunkią negalią turintį vaiką, kuris dabar jau yra pilnametis. Mamai sustreikavo sveikata, ją reikėjo vežti į ligoninę.

Tad vaikas, kuriam reikalinga nuolatinė priežiūra, liko be priežiūros. Kažkur nutrūko bendradarbiavimo grandinėlė. O po poros dienų vaikas buvo atvežtas mamai į ligoninę, kad ji pati gulėdama palatoje dar jį prižiūrėtų. Tokių situacijų nėra daug, bet pasirodo, kad ir kitose savivaldybėse yra panašių atvejų.

Sunkią negalią turintys žmonės, kuriems reikia priežiūros, jos negauna, nes nesuveikia algoritmas.

Galbūt trijų ministerijų - vidaus reikalų, sveikatos apsaugos, socialinės apsaugos ir darbo - bei joms pavaldžių įstaigų atstovams reikėtų susidėlioti, kur yra trikdžiai ir kaip galėtume gyventi toliau, kad tokios situacijos nepasikartotų."

Galvoja apie schemas ir mokymus

Vidaus reikalų viceministras Vaidotas Jakštas sutiko, kad situacija reikalauja sprendimų: „Tai tikrai reikia išspręsti. Apmaudu, kad klaidos pasitaiko, bet reikėtų daryti, kad jų būtų kiek įmanoma mažiau.

Pritariame, kad savivaldybės pasitvirtintų schemas ir algoritmus institucijoms. Iš mūsų pusės tai būtų policininkai ir gaisrininkai, kurie pirmiausia atvyksta į tokias nelaimes. Patvirtintos schemos ir mokymai yra reikalingas dalykas.

Matyt, kažkam pritrūko informacijos, nurodymų, kaip viskas turi būti atlikta.

Bet nemanome, kad tam būtinai reikia visų trijų ministerijų. Nes kiekviena savivaldybė turi unikalią situaciją, kuri turi atsispindėti schemose, o tada ta informacija turi būti perduodama tarnyboms ir kitoms institucijoms, veikiančioms šiame lauke."

Posėdyje kalbėjusi sveikatos apsaugos ministerijos atstovė Greta Urdžytė nurodė, kad tik 21 savivaldybė yra pasitvirtinusi iki šių metų galiojusį rekomendacinio pobūdžio algoritmą. Ji nurodė, kokios tarnybos informuojamos skirtingose savivaldybėse, kai ištinka tokios situacijos.

Pavyzdžiui, Kaune, jeigu tai susiję su vaikais, informuojami vaiko teisių specialistai, jeigu su suaugusiais - negalią turinčių asmenų centras. Šiauliuose informuojamas socialinis darbuotojas, bet tik jo darbo metu.

Ministrų parašų kiekis sėkmės neužtikrina

Ministerija yra išgryninusi kelias problemas tokiose situacijose. Pavyzdžiui, ne visos savivaldybės turi patvirtintus algoritmus, kaip teikiama pagalba kritiniais atvejais.

Savivaldybės neiškomunikuoja pagalbos kriziniais atvejais, galimai nėra susikalbėjimo tarp sveikatos reikalų ir socialines paslaugas teikiančių darbuotojų.

Taip pat neaišku, kaip elgtis GMP darbuotojams. „Mes galėtume suvienodinti tvarką, kad nepriklausomai nuo to, kurioje savivaldybėje GMP atvyksta pas asmenį, veiksmų seka būtų vienoda.

Bet tam reikia, kad kiekviena savivaldybė turėtų tuos patvirtintus algoritmus ir būtų stiprinama komunikacija su įstaigomis", - sakė G.Urdžytė. Ji pridūrė, kad algoritmo sėkmė yra ne ministrų parašų skaičiuje. Komunikaciją tarp įstaigų turėtų užtikrinti savivaldybės.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė Violeta Toleikienė nurodė, kad reikalingas tvarkas savivaldybės turi pasitvirtinti artimiausiu metu.

„Laukiam sausio pirmosios, iki kada savivaldybės privalo pasitvirtinti tvarkas, kaip jos padės šiose kritinėse situacijose. Šiuo metu pradėta savivaldybių stebėsena, ar algoritmas tvirtinamas ir ar jis pakankamai išsamus.

Vyriausybės atstovai vykdys. O mes pavasarį planuojame stebėti, ar visos savivaldybės pareigą atliko", - prieš kelis mėnesius vykusio posėdžio metu sakė ministerijos atstovė.

Vien popierius nieko nepakeis

Jau tada savivaldybių asociacijos atstovė Audronė Vareikytė iškėlė klausimus, kurie dabar lemia tai, kad kritinių situacijų išvengti nepavyksta. „Trikdžių tikrai yra nemažai. Algoritmas yra tik popierius, kuris nieko nekeičia.

Bet mes siekiame, kad tai būtų ne popierius, o realus veikimas. Tokie atvejai, kai žmogų reikia paimti iš gyvenamosios vietos, jie gali vykti bet kokiu paros metu.

Todėl savivaldybėje turi būti įstaiga, veikianti visą parą. Be to, tam reikalingas specialus transportas, jeigu žmogus yra gulintis. Tad kyla problemų.

Paprastai žmogų kitur apgyvendinti reikia labai operatyviai. Tai reiškia, kad reikia įstaigos, kuri galėtų priimti šį žmogų dažniausiai be jokių dokumentų ir sveikatos indikacijų. Yra nemažai savivaldybių, kuriose nėra biudžetinės įstaigos, kuri veikia visą parą.

Pavyzdžiui, Plungės savivaldybė. Jų teritorijoje yra tik vieni valstybiniai globos namai. Kaip tokį žmogų patalpinti bet kuriuo paros metu?", - svarstė savivaldybių atstovė.

Ji sako, kad įstaigų, kur tokiu atveju žmogų patalpinti, nėra tiek daug: „Dabartinė tvarka nurodo, kad valstybiniuose globos namuose asmenys be eilės ar skubos tvarka negali būti apgyvendinti. Apie 40 proc. visų globos namų yra privatūs, kur savivaldybės neturi jokio poveikio.

Tai rodo, kad net gražiai aprengtą algoritmą savivaldybėms pačioms nebūtų kaip įgyvendinti. Todėl vienas iš mūsų pasiūlymų ir yra trijų ministrų įsakymas, kad tvarką būtų lengviau įgyvendinti. Todėl reikia sprendimų, kad algoritmas nebūtų tik kaip paukščiukas, bet būtų įgyvendintas realiai."

Stebės, ar sistema veikia

„Vakaro žinios" kreipėsi į socialinės apsaugos ir darbo ministeriją su klausimais, ar šiemet jau įsigaliojo naujas algoritmas, skirtas išvengti tokių krizių, ir kaip praktikoje jis veiks?

Ministerijos atstovai nurodė, kad dėl pagalbos asmenims, kurie dėl negalios ar sveikatos būklės negali likti namuose, į savivaldybės administraciją gali kreiptis ne tik asmuo, jo šeimos nariai, jo globėjas, rūpintojas, aprūpintojas, bet ir bendruomenės nariai ar kiti suinteresuoti asmenys.

Taip pat švietimo, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigų, policijos ir kitų institucijų, įstaigų ir organizacijų darbuotojai, turintys duomenų, kad asmeniui reikalingos socialinės paslaugos, privalo apie tai nedelsdami informuoti asmens gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją.

Tokiu atveju klausimas dėl socialinių paslaugų skyrimo svarstomas be asmens prašymo, o socialinės paslaugos gali būti pradedamos teikti nedelsiant.

Kaip nurodo ministerijos atstovai, nuo šių metų jau įsigaliojo socialinės apsaugos ir darbo ministrės įsakymas, pagal kurį savivaldybėms numatyta pareiga pasitvirtinti socialinių paslaugų teikimo išskirtiniais, kriziniais atvejais tvarką, nustatančią konkrečius skubios pagalbos savivaldybės gyventojams organizavimo veiksmus bet kuriuo paros metu.

Visgi, „Vakaro žinių" kalbinta savivaldybių atstovė A.Vareikytė neslepia, kad praktikoje blogųjų patirčių išvengti, ko gero, vis tiek nepavyks, net ir esant naujoms tvarkoms: „Kol kas tai tik pradžia.

Taip, tai reti atvejai. Bet norint jų išvengti, neužtenka, kad tvarką patvirtins meras. Nes nei GMP, nei policija nėra pavaldžios rajono savivaldybėms. Susikalbėti sunku. Globos namuose yra eilės ir nėra vietų. Veikia daug žmogiškų faktorių.

Reikėtų kelių ministerijų susitarimo. Prašėme to. Dabar ministerija vykdys stebėseną ir, manau, pamatys, jog tvarka praktikoje neveikia. Tad kol kas tvarka yra tik teorinė, o rizika, kad krizinių situacijų išvengti nepavyks, yra."