Sporto rūmų klausimas bus keliamas Seime

Tačiau Ingridos Šimonytės Vyriausybė buvo nusprendusi, kad milžiniškas pastatas su garbinga praeitimi taptų valstybės išlaikomu žydų memorialu.

Šiuo klausimu spaudos konferenciją surengęs parlamentaras Rimas Jonas Jankūnas priminė, kad 1988 m. spalio 22-23 dienomis Vilniaus sporto rūmuose įvyko Sąjūdžio steigiamasis suvažiavimas.

Politikas akcentavo, kad Sąjūdis - „svarbiausia organizacija pasukant Lietuvą link Nepriklausomybės kelio". Taip pat 1991 m. sausį šiuose rūmuose buvo pagerbtos Sausio 13-osios aukos.

„Daugeliui su Nepriklausomybės kovomis asocijuojasi Kauno „Žalgirio" mūšiai su Maskvos CASK. Didžiuojuosi Kaunu, kad išsaugojo istorinę sporto halę. O Vilniaus sporto rūmai, brangūs istorinei atminčiai, griūva, iki šiol nėra sprendimų, ką daryti, kad istorija buvo išsaugota", - kalbėjo R.J.Jankūnas, pridurdamas, kad kolega I.Vėgėlė parengė rezoliucijos dėl sporto rūmų išsaugojimo projektą.

Pastarasis projektą pristatė su ironijos ar net sarkazmo doze. Pasak jo, kai šiemet šventėme Kovo 11-ąją, pagrindinis leitmotyvas buvo, kad gerai gyvename, esame turtinga šalis.

I.Vėgėlė ironizavo, kad tikrai esame turtinga šalis, jei galime nesaugoti rūmų, kur prasidėjo Kovo 11-oji. Turtinga, nes leidome milžiniškus pinigus, kad pastatas būtų konservuojamas, o ne restauruotas, nors statybų leidimas yra išduotas.

Turtinga, nes beveik 70 proc. šalies gyventojų pasisako už rūmų išsaugojimą, bet galima neklausyti Tautos balso. Turtinga, kai stiprių konstrukcijų pastatą norime nugriauti ir šalia Seimo statyti naują (sostinės mero Valdo Benkunsko iniciatyva, - aut. past).

Pasak I.Vėgėlės, po rezoliucijos tekstu bus renkami Seimo narių parašai - kad jį būtų galima pristatyti per plenarinį posėdį. Rezoliucija Vyriausybė raginama atsisakyti planų rūmus parduoti sostinės savivaldybei ar kitaip jais atsikratyti. Raginama vykdyti 2015 m. Vyriausybės priimtą nutarimą ir skirti pinigų pastato rekonstrukcijai arba pasitelkti privačias lėšas.

Architektas, Lietuvos eksparlamentarų klubo prezidentas Henrikas Žukauskas priminė, kad yra parengtas projektas dėl sporto rūmų virsmo į nacionalinį konferencijų ir kultūros centrą, taip įprasminant svarbius Lietuvai istorijos įvykius, yra statybų leidimas, paveldosaugininkų leidimas, atitinkami Algirdo Butkevičiaus bei Sauliaus Skvernelio vyriausybių nutarimai, belieka tik imtis darbų.

„Nes Lietuvos laisvė pagimdyta ir palaiminta sporto rūmuose", - pabrėžė eksparlamentaras.

Pasak architekto, jo kartos žmonės, prisimenantys daugiau nei trijų dešimtmečių senumo įvykius ar net juose dalyvavę, kaip jis pats, suvokia rūmų svarbą. Kai kuriems dabartinės Vyriausybės nariams bei sostinės merui jie jokių sentimentų nekelia.

Nes, pasak H.Žukausko, dabartinei premjerei 1988-aisiais buvo vos septyneri, sostinės metui - ketveri, finansų ministrui - penkeri, ekonomikos ir inovacijų ministras iš viso dar nebuvo gimęs.

H.Žukauskas sako, kad jis ir kiti rūmų išsaugojimo iniciatoriai kovo 2 d. pagaliau prisibeldė pas premjerę Ingą Ruginienę, rodė rūmų išsaugojimo ir virsmo nacionaliniu konferencijų ir kultūros centru projektą, tačiau ministrė pirmininkė esą net nesigilino.

Kaip spėja H.Žukauskas, nes turi išankstinę nuomonę, kadangi pusvalandžiu anksčiau buvo susitikusi su V.Benkunsku.

Žurnalistas, visuomenės veikėjas, buvęs premjero Algirdo Brazausko patarėjas Vilius Kavaliauskas sakė, kad nuo pat A.Brazausko Vyriausybės laikų visos vyriausybės palaikė sporto rūmų išsaugojimo ir istorijos įprasminimo idėją, tik esą viskas pasikeitė premjere tapus Ingridai Šimonytei - atsirado iniciatyva rūmuose įrengti žydų memorialą.

Ir nurodomas argumentas, kad žydai pretenduoja į pastatą, nors jie patys sako, kad neapžiotų, pastatui „įsisavinti" neturėtų pinigų.

V.Kavaliauskas priminė dvi visuomenės apklausas, darytas solidžių kompanijų - „Vilmorus" ir „Baltijos tyrimai". Abi apklausos parodė, kad absoliuti dauguma Lietuvos gyventojų remia ne žydų memorialo idėją, o nori, kad rūmai taptų nacionaliniu konferencijų ir kultūros centru.

Jam įdomu, kad būdama premjere ir viena iš konservatorių lyderių, I.Šimonytė visiškai neklausė partiečių ir už partiją balsuojančiųjų nuomonės. Mat apklausos parodė, kad žydų memorialo nori vos 6 proc. konservatorių elektorato, 82 proc. nori kitokio rūmų istorijos įprasminimo.

V.Kavaliauskas piktinosi V.Benkunsko požiūriu: duokit rūmus mums, padarysim muziejų žydams. Nors esą mokesčių mokėtojams statybos kainuotų ne vieną dešimtį milijonų eurų, o muziejaus išlaikymas kasmet - dar po kelis milijonus, kai Vilnius ir taip jau turi kelis žydų muziejus.