Šmeižtu kaltinti žurnalistai Rūta Janutienė, Saulė Pauliuvienė ir Artūras Jančys lieka išteisinti

Vilniaus apygardos teismas šią savaitę paliko galioti balandį priimtą žurnalistams palankų apylinkės teismo nuosprendį. 

Žurnalistai buvo kaltinami bendrininkavę apšmeižiant asmenį per visuomenės informavimo priemonę. Tačiau teismai nusprendė, kad visi trys informacijos rengėjai turi būti išteisinti kaip nepadarę veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. V. Valvonio pareikštas ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Ši baudžiamoji byla yra susijusi su 2016 m. dienraščio „Lietuvos rytas” paskelbtomis pokalbių išklotinėmis, jose pašnekovai esą dalijasi 50 tūkst. eurų kyšiu, dienraštis ir tuomet jame dirbęs A. Jančys skelbė, kad šie asmenys yra V. Valvonis ir jo bičiulis.

Tuometinis centrinio banko vadovas Vitas Vasiliauskas ir V. Valvonis šią informaciją netrukus paneigė, pastarasis teigė, kad tos išklotinės yra klastotė.

R. Janutienė su S. Pauliuviene tada kūrė „Lietuvos ryto“ televizijoje transliuotą laidą „Patriotai“, žurnalistės taip pat skelbė informaciją apie V. Valvonį.

Atsižvelgdami į tai, kad galimos nusikalstamos veikos turi visuomeninę reikšmę, LB ir V. Valvonis kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl asmens šmeižimo, neva šis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Ikiteisminį tyrimą atliko Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, žurnalistai sulaukė kaltinimų, byla pasiekė teismą.

R. Janutienė buvo kaltinama, kad turėjo tikslą paniekinti ir pažeminti Lietuvos banko Priežiūros tarnybos vadovą, o siekdama pakirsti visuomenės pasitikėjimą minėtu asmeniu ir žinodama, kad jos skleidžiama informacija neatitinka tikrovės ir žemina, veikdama su žurnaliste S. Pauliuviene organizavo ir įvykdė V. Valvonio šmeižimą.

Tyrėjų duomenimis, R. Janutienė paruošė tekstą, kuriame išdėstė tikrovės neatitinkančią paniekinančią ir pažeminančią informaciją apie Lietuvos banko Priežiūros tarnybos vadovą.

Žurnalistams teko stoti prieš teismą

Vilniaus miesto apylinkės teismas visus žurnalistus išteisino nuspręsdamas, kad nė vieno iš žurnalistų veiksmuose nebuvo nustatyta, jog jie siekia tyčia skleisti melagingus duomenis apie nukentėjusįjį. Teismo vertinimu, paskleistos melagingos žinios neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, jeigu asmenys, skleisdami šią informaciją, tikėjo jos teisingumu.

Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Justas Laucius parašė apeliacinį skundą dėl tokio nuosprendžio, jis teigė, kad apylinkės teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, o dalies teismo išvadų nepatvirtina teisme išnagrinėti įrodymai.

J. Laucius atkreipė dėmesį, kad melaginga pripažinta informacija yra itin diskredituojanti tuometinį Lietuvos banko Priežiūros tarnybos vadovą V. Valvonį, ji viešumoje buvo transliuojama ir skleidžiama sistemingai.

Nukentėjusysis pasakojo, kad po jį apšmeižusios informacijos paskleidimo jis turėjo pakeisti darbą Lietuvos banke ir išvykti, norėjo pabėgti nuo nemalonių įvykių, nes Lietuvoje jam būtų buvę sunku susirasti darbą – šmeižikiška informacija apie jį buvo plačiai pasklidusi, be to, sutriko jo sveikata.

Vilniaus apygardos teismas nusprendė, kad žurnalistai neturėjo tikslo apšmeižti V. Valvonį.

„Teisėjų kolegijos vertinimu, susiklosčiusi darbinė praktika, pasitikėjimas tarp kolegų nėra nusikalstamas, tačiau svarbu įvertinti, ar šmeižimo nusikaltimo kontekste žurnalistai nepiktnaudžiavo šiuo pasitikėjimu, o rinko papildomą informaciją, (..)iš byloje esančių įrodymų matyti, kad šiuo atveju tiek R. Janutienė, tiek S. Pauliuvienė buvo įsitikinusios gautos informacijos teisingumu“, – paskelbė apygardos teismas. 

Jis pažymėjo, kad su V. Valvoniu abi žurnalistės neturėjo jokių ryšių, neturėjo asmeninių interesų jo atžvilgiu, neturėjo tikslo apšmeižti Lietuvos banko Priežiūros tarnybos vadovą.

ELTA primena, kad Lietuvos bankas viešai skelbė, kad buvo paskleista melaginga, šmeižikiško pobūdžio informacija apie tariamus neteisėtus Lietuvos banko tarnautojų veiksmus, publikacijose ir laidose kaip realus faktas buvo pateikiami tikrovės neatitinkantys teiginiai apie neva vykusius Lietuvos banko Priežiūros tarnybos vadovo V. Valvonio pokalbius su trečiaisiais asmenimis, galimai dalyvavusiais finansų rinkos dalyvio reketavimo schemoje, o publikuotos prasimanytos pokalbių „išklotinės“ buvo pateikiamos kaip realios.