Skurdo rizikos lygis Lietuvoje pernai didėjo 1,1 proc. punkto

Praėjusiais metais apie 653 tūkst. šalies gyventojų gyveno žemiau skurdo rizikos ribos.

Dėl gyventojų disponuojamųjų pajamų didėjimo skurdo rizikos riba, palyginti su 2024 m., padidėjo 13,5 proc. ir sudarė 699 eurus per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 1 468 eurus šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusiųjų ir dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus.

Už skurdo rizikos ribą mažesnes pajamas mieste gavo 17,7 proc. gyventojų (penkiuose didžiuosiuose miestuose – 14,5 proc., kituose miestuose – 23,3 proc.), kaime – 33,4 proc. 

Skurdo rizikos lygis mieste, palyginti su 2024 m., šiek tiek mažėjo (penkiuose didžiuosiuose miestuose – išliko toks pat, kituose miestuose – sumažėjo 0,7 proc. punkto), o kaime – padidėjo 4 proc. punktais.

Skurdo rodikliai skaičiuojami, remiantis prieš tai buvusių metų pajamomis.

Didžiausias skurdo rizikos lygis buvo 65 metų ir vyresnių asmenų amžiaus grupėje – pernai jis sudarė 39,2 proc. ir, palyginti su 2024 m., padidėjo 2,3 proc. punkto. 

Vidutinė senatvės pensija 2024 m. buvo 596,7 euro ir sudarė 85,4 proc. skurdo rizikos ribos. Agentūros duomenimis, vidutinė senatvės pensija nuo 2014 m. yra mažesnė už skurdo rizikos ribą.

Tuo metu vaikų iki 18 metų amžiaus skurdo rizikos lygis, palyginti su ankstesniais metais, sumažėjo 2,1 proc. punkto ir pernai sudarė 16,9 proc., 18–64 metų amžiaus asmenų – padidėjo 1,3 proc. punkto ir sudarė 18,6 proc.

Namų ūkiuose su vaikais skurdo rizikos lygis 2025 m. buvo 15 proc. ir, palyginti su 2024 m., sumažėjo 1,9 proc. punkto, o be vaikų per metus padidėjo 3 proc. punktais ir pernai sudarė 28,3 proc. 

Atsidurti skurde dažniausiai rizikavo asmenys, gyvenantys namų ūkiuose, kuriuos sudarė vienas suaugęs asmuo ir išlaikomi vaikai (skurdo rizikos lygis – 33,2 proc.) ir vieni gyvenantys asmenys (39,9 proc.).

Tarp dirbančių asmenų žemiau skurdo rizikos ribos buvo 8,4 proc., tarp bedarbių – 62 proc., tarp senatvės pensininkų – 43,3 proc. Dirbančių asmenų skurdo rizikos lygis, palyginti su 2024 m., padidėjo 0,1 proc. punkto, bedarbių asmenų – 2,5 proc. punkto, senatvės pensininkų – 3,4 proc. punkto.

Skurdo rizikos lygio iki socialinių išmokų ir po jų skirtumas rodo, kokią įtaką skurdo rizikos mažinimui turi socialinės išmokos. Jų neskaičiuojant (išskyrus senatvės ir našlių pensijas), skurdo rizikos lygis 2025 m. padidėtų iki 31,1 proc. 

Socialinės išmokos didžiausią įtaką turėjo vieno suaugusio asmens su vaikais skurdo rizikos lygiui: jas atėmus, šiuose namų ūkiuose skurdo rizikos lygis 2025 m. padidėtų nuo 33,2 iki 50,2 proc.

Žemiau absoliutaus skurdo ribos - 7 proc. gyventojų

Absoliutaus skurdo lygis šalyje pernai sudarė 7 proc., palyginti su 2024 m., jis padidėjo 1,2 proc. punkto. 2025 m. apie 202 tūkst. šalies gyventojų gyveno žemiau absoliutaus skurdo ribos.

Ši riba pernai siekė 446 eurus per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 937 eurus šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusių asmenų ir dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus. Ji praėjusiais metais, palyginti su 2024 m., padidėjo 26 proc. 

Disponuojamąsias pajamas, mažesnes už absoliutaus skurdo ribą, mieste gavo 4,8 proc. gyventojų (penkiuose didžiuosiuose miestuose – 3,9 proc., kituose miestuose – 6,5 proc.), kaime – 11,9 proc.

Darbingo amžiaus asmenų absoliutus skurdo lygis buvo didesnis nei vaikų iki 18 metų amžiaus ar pensinio amžiaus asmenų. 2025 m. jis sudarė 9 proc. ir, palyginti su 2024 m., padidėjo 2,1 proc. punkto.

Namų ūkiuose su vaikais absoliutaus skurdo lygis praėjusiais metais sudarė 4,3 proc. ir, palyginti su 2024 m., sumažėjo 1 proc. punktu, be vaikų – padidėjo 2,7 proc.  punkto ir sudarė 9 proc. 

Absoliučiame skurde dažniausiai atsidūrė vieni gyvenantys asmenys (12,6 proc.) ir asmenys, gyvenantys namų ūkiuose, kuriuos sudarė vienas suaugęs asmuo ir išlaikomi vaikai (absoliutaus skurdo lygis – 12,9 proc.).

Tarp dirbančių asmenų žemiau absoliutaus skurdo ribos buvo 3,1 proc., tarp bedarbių – 40,9 proc., tarp senatvės pensininkų – 5,1 proc.

Dirbančių asmenų absoliutaus skurdo lygis, palyginti su 2024 m., padidėjo 0,6 proc. punkto, bedarbių – 5,5, senatvės pensininkų – 2,2 proc. punkto