Siūloma didinti motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros atostogų išmokas

Tai numatančias Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisas įregistravo Seimo Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos nariai Aušrinė Norkienė ir Eimantas Kirkutis. 

Jie siūlo nuo 77,58 iki 100 procentų kompensuojamojo darbo užmokesčio padidinti motinystės išmoką nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu, taip pat ir tėvystės išmoką.

Neperleidžiamų 2 mėnesių vaiko priežiūros atostogų metu šiuo metu gaunamą 78 proc. išmoką siūloma padidinti irgi iki 100 proc. gavėjo kompensuojamojo darbo užmokesčio.

Jei vaiką pasirenkama prižiūrėti iki jam sukaks 18 mėn., išmoka didėtų nuo 60 iki 80 proc., o kai jis prižiūrimas iki 24 mėn., pirmuosius metus išmoka didėtų nuo 45 iki 65 proc., antruosius – nuo 30 iki 50 proc. kompensuojamo darbo užmokesčio. 

Jeigu gaunantys vaiko priežiūros išmoką įgyja teisę gauti motinystės arba vaiko priežiūros išmokas dėl kito vaiko gimimo, globos ar įvaikinimo, jam būtų mokamos abi šios išmokos, tačiau bendrą išmokų sumą siūloma padidinti nuo 78 iki 100 proc. kompensuojamo uždarbio. 

Jeigu gimsta arba šeima globoja 2 ir daugiau vaikų, vaiko priežiūros atostogų metu mokamas išmokos dydis, pagal projektą, irgi didėtų nuo 78 iki 100 proc. algos. 

Taip pat siūloma padidinti maksimalaus kompensuojamojo uždarbio vaiko priežiūros išmokoms apskaičiuoti limitą nuo 2 iki 3 šalies vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių galiojusių užpraeitą ketvirtį iki nedarbingumo, profesinės reabilitacijos, teisės gauti tėvystės ar vaiko priežiūros išmoką atsiradimo dienos.  

Siūloma, kad naujos įstatymo nuostatos įsigaliotų nuo kitų metų. 

Dėl vaiko priežiūros atostogų šeimos netenka pajamų 

Projektą parengusi Seimo vicepirmininkė, Laikinosios šeimos politikos grupės pirmininkė A. Norkienė ir šios grupės narys parlamentaras E. Kirkutis mano, kad šiuo metu vaiko priežiūros atostogų metu mokamos ypatingai mažos išmokos. 

Motinystės išmoka nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu siekia 77,58 proc. gavėjo kompensuojamojo uždarbio, neperleidžiamų dviejų mėnesių atostogų metu tėvas arba motina gauna 78 proc., vėliau, jeigu pasirenka vaiką prižiūrėti iki 18 mėn., – 60 proc. o jeigu vaiką prižiūri iki 24 mėnesių – pirmuosius metus 45 proc., antruosius 30 proc. kompensuojamojo darbo užmokesčio. 

Jeigu asmuo, gaunantis vaiko priežiūros išmoką, įgyja teisę gauti motinystės išmoką arba vaiko priežiūros išmoką dėl kito vaiko gimimo, globos ar įvaikinimo, jam mokamos abi šios išmokos, tačiau bendra išmokų suma yra ne didesnė kaip 78 proc. uždarbio. 

Taip pat, pagal dabartinį reguliavimą, maksimalus kompensuojamasis uždarbis ligos, profesinės reabilitacijos, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokoms apskaičiuoti negali viršyti 2 šalies vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių, galiojusių užpraeitą ketvirtį iki teisės gauti šias išmokas atsiradimo dienos. 

Projekto iniciatoriai pastebi, kad pernai šalies vidutinis darbo užmokestis „į rankas“ siekė apie 1 tūkst. 540 eurų. 

„Tai reiškia, kad asmenims, kurie gauna didesnius kaip 3 tūkst. 100 eurų atlyginimus „į rankas“ yra nustatomos lubos nėštumo ir gimdymo, vaiko priežiūros ar neperleidžiamų 2 mėnesių atostogų metu gaunamoms išmokoms. Pagal dabartinį reguliavimą, gaunantys didesnes nei 2 vidutinių šalies darbo užmokesčių pajamas, 2 neperleidžiamų mėnesių vaiko priežiūros atostogų metu negauna išmokos, lygios 78 proc. jų darbo užmokesčio. Tai ypatingai paliečia didžiųjų Lietuvos miestų gyventojus“, – dokumento aiškinamajame rašte pažymi A. Norkienė ir E. Kirkutis. 

Pasak jų, taip sukuriama situacija, kad, pavyzdžiui, tėvui arba motinai finansiškai labiau naudinga neimti 2 mėnesių neperleidžiamų vaiko priežiūros atostogų bei jas prarasti ir, grįžus į darbovietę, gauti pilną darbo užmokestį. 

Siūlo kurti palankią aplinką vaikų gimimui 

Seimo narių A. Norkienės ir E. Kirkučio nuomone, gimstamumo skatinimas Lietuvoje reikalauja visapusiškos, ilgalaikės ir koordinuotos strategijos, apimančios kultūrinius, socialinius, ekonominius ir politinius aspektus. 

„Tik nuosekliai kuriant palankią aplinką vaikų gimimui, galima pasiekti teigiamų demografinių pokyčių“, – sako projekto autoriai. 

Jie nurodo, kad 2025 m. Lietuvoje gimė 1 tūkst. 608 kūdikiais mažiau nei 2024 m.

Suminis gimstamumo rodiklis Lietuvoje nukrito iki 1 vaiko moteriai. 2015-aisiais, gimusiųjų skaičius viršijo 30 tūkstančių, o 1990 m. net 56 tūkstančius.

Per vieną dešimtmetį gimstamumas susitraukė beveik dvigubai, o per trisdešimtmetį – trigubai. 

Prognozuojama, kad, vyraujant dabartinėms tendencijoms, iki 2050 m. Lietuvos gyventojų skaičius sumažės apytikriai iki 2,2 mln.

Toks prognozuojamas šalies populiacijos mažėjimas dar labiau iškreiptų gyventojų amžiaus struktūrą – mūsų visuomenė taptų viena seniausių Europoje.

ELTA primena, kad siekiant spręsti demografinius iššūkius, padidinti gimstamumą A. Norkienė yra pateikusi Seimui šeimų stiprinimui skirtą įstatymų pataisų paketą.

Šiais dokumentais siūloma skatinti palankų požiūrį į šeimą, santuoką, tėvystę, motinystę, krikščioniškas vertybes. 

Seimui pristatytos Švietimo, LRT ir Kultūros politikos pagrindų įstatymų pataisos įveikė pateikimo stadiją.

Už jas balsavo 44  Seimo nariai, 19 buvo prieš, 15 parlamentarų susilaikė. Projektus svarstys Seimo komitetai, o sulaukę Vyriausybės išvados plenarinėje salėje jie vėl atsiras balandžio 16 d.

Daugiau kaip 60 valdančiosioms ir opozicinėms frakcijoms atstovaujančių Seimo narių registravo nutarimo projektą, siūlantį kartu su 2027 m. vyksiančiais savivaldybių tarybų ir merų rinkimais surengti patariamąjį referendumą dėl šeimos sampratos įtvirtinimo Konstitucijoje.

Vyriausybė  2027–2028 m. paskelbė Šeimos metais.