1 nuotr.Seimo valdyba pirmadienį nutarė, kaip atrodys darbo grupė, kuri tobulins daug kritikos sulaukusias Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisas. Ją pagal proporcinę kvotą sudarys parlamentinių frakcijų nariai bei atstovai iš penkių organizacijų – Medijų tarybos, LRT žurnalistų iniciatyvinės grupės, Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS), Interneto žiniasklaidos asociacijos (IŽA) bei regioninės žiniasklaidos.
Iš viso, anot Seimo pirmininko Juozo Oleko, darbo grupę sudarys 17 narių.
Tiesa, posėdžio pradžioje Seimo vadovas buvo pasiūlęs kiek kitokią darbo grupės sudėtį.
„Mano pirminis pasiūlymas būtų, kad mes sudarome šitą (darbo – ELTA) grupę, kaip apsitarėme praeitą kartą, iš Seimo narių ir dirbame kartu su išorės ekspertais (…). Pirmiausia Medijų taryba ir kitų suinteresuotų institucijų atstovais. Čia galėtų būti ir aukštųjų mokyklų atstovai“, – pirmadienį valdybos posėdyje kalbėjo J. Olekas.
Visgi tokiam Seimo vadovo pasiūlymui prieštaravo opozicijoje dirbanti Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Ji kėlė klausimą, kodėl darbo grupėje nėra pakankamai žiniasklaidos atstovų.
„Šiek tiek nustebau pamačiusi šios dienos darbotvarkėje tokią darbo grupės sudėtį, kurioje apskritai nieko nėra be politikų. Iš esmės – atkartojamas Seimo valdančiųjų ir opozicijos jėgų santykis (…). Labai prašyčiau grįžti prie to sutarimo, kuris jau buvo pasiektas, kad šioje darbo grupėje tikrai turi būti ekspertų, žiniasklaidos atstovų“, – valdybos posėdyje dėstė liberalė.
Reaguojant į tokią pastabą, valdybos posėdyje nutarta papildyti Seimo pirmininko pristatytą variantą, į darbo grupę įtraukiant po vieną atstovą iš penkių žurnalistų organizacijų.
„Siūlyčiau papildyti nutarimo projektą ir jį priimti, kad galėtume nebuksuoti ir rytoj pradėti darbuotis“, – sakė J. Olekas.
Primename, pirminiame valdančiųjų inicijuotame projekte siūlyta, kad skiriant ir atleidžiant LRT generalinį direktorių būtų balsuojama slaptai. Be to, visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius galėtų būti atleistas iš pareigų išreiškus nepasitikėjimą dėl netinkamai vykdomų funkcijų arba Tarybai nepatvirtinus metinės veiklos ataskaitos. Tai pat už tokį sprendimą turėtų balsuoti daugiau nei 1/2 tarybos narių, t. y., bent 7 iš 12.
Grupė valdančiųjų jau registravo pasiūlymą, kad projektas būtų pataisytas ir grįžtų prie pirminio varianto.
Vis dėlto, priimti LRT įstatymo pataisų dar rudens sesijoje valdantiesiems nepavyko. Praėjusią savaitę Prezidentūroje buvo surengtas šalies vadovo Gitano Nausėdos, Seimo pirmininko bei parlamentinių frakcijų lyderių susitikimas. Po jo apsispręsta pristabdyti LRT įstatymo pataisų svarstymą skubos tvarka.
