Istorikas Saulius Poderis mano, kad Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto palaikai Vilniaus katedros požemiuose galėjo būti atrasti 1931 metais.
Esą čia jie gali būti ir dabar, o kad būtų identifikuoti, dėl tyrimų reikia tartis su Ukrainos ekspertais.
S. Poderis teigia turintis įrodymų, kad per tarpukariu vykusią Vilniaus katedros rekonstrukciją kartu su Lietuvos ir Lenkijos valdovų Aleksandro, Elžbietos Habsburgaitės ir Barboros Radvilaitės palaikais buvo rasti ir Vytauto Didžiojo palaikai.
„Greta Lietuvos valdovų Aleksandro Jogailaičio, Barboros Radvilaitės ir Elžbietos Habsburgaitės buvo ir dar vieno asmens palaikai, kurie, remiantis tarpukario mokslininkų liudijimais, turėtų būti identifikuojami kaip vieno iš reikšmingiausių Lietuvos valstybės valdovų Vytauto Didžiojo palaikai“, – spaudos konferencijoje Seime kalbėjo S. Poderis.
Istorikas sako, kad mįslės apie rastus keturių valdovų palaikus užmintos dar 1931-aisiais. Vilniaus katedros mauzoliejaus projekto sąmatoje užfiksuota, kad projekto vadovas Juliuszas Klosas planavo pinigus skirti 4 karališkiesiems sarkofagams ir Vladislovo Vazos IV širdies urnai.
„J. Klosas projektavo atrastiesiems palaikams – ketvirtiesiems (...). Tose sąmatose atitinka skaičiai – 100 tūkst. zlotų kainuos 4 sarkofagai, bet (skaičius – ELTA) keturi neįrašyti. Ir J. Klosas iki pat lapkričio pabaigos slepia šią žinią nuo komisijos narių ir centrinės valdžios“, – pabrėžė S. Poderis.
Kitas akcentas, anot jo, – pernai Lenkijos archyvo galerijoje atrastos fotografijos. Vienoje jų vaizduojami keturių asmenų palaikai, iš kurių vieni, kaip mano istorikas, gali būti Vytauto Didžiojo.
„Čia galima drąsiai pasakyti, kad turime didelę, didelę tikimybę šiandien jums pristatyti Vytauto atvaizdą (...). Pirmame plane yra Elžbieta ir Barbora, tuo metu šone yra Aleksandras ir pirmas antrame plane yra, greičiausiai, Vytautas “, – spaudos konferencijoje rodydamas nuotrauką sakė S. Poderis.
Siekiant pagrįsti jo hipotezę bei identifikuoti Vytauto Didžiojo palaikus, archeologų, istorikų ir antropologų grupė planuoja dėl išsamesnių tyrimų tartis su Ukrainos ekspertais.
Istorikas Alvydas Nikžentaitis pažymėjo, kad Lietuvoje neturime Gediminaičių dinastijos atstovų DNR pavyzdžių, iš kurių galėtume identifikuoti Vytauto Didžiojo palaikus.
„Lietuvoje Gediminaičių, tame tarpe ir Vytauto giminaičių DNR testų pavyzdžių mes neturime. Kaip mes nustatysime? Šiaip jau, tokie, sakykim, Gediminaičių dinastijos atstovai guli Kijevo Pečorų lauros vienuolyne (...) Esame dabar šituos ukrainiečių tyrėjus suvedę su atitinkamais kolegomis Lietuvoje“, – spaudos konferencijos metu sakė jis.
Karališkų insignijų atradimas
Vytautas Didysis (apie 1350–1430) Lietuvos didžiojo kunigaikščio titulą įgijo 1392 metais ir šalį valdė iki savo mirties.
Su jo valdymu siejamas bajorijos stiprėjimas, krikščionių bažnyčios įsitvirtinimas, gotikinės architektūros ir raštingumo plitimas, pakantumas kitatikiams, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) simbolių ir pinigų atsiradimas, sėkmingi karai su kaimyninėmis valstybėmis, didžiausia kada nors turėta Lietuvos teritorija.
Jis vadovavo Lietuvos ir Lenkijos kariuomenei, Žalgirio mūšyje 1410 metais, per jį palaužta Vokiečių ordino karinė galia.
ELTA primena, kad 2025 metų sausio pradžioje pranešta, jog gruodį Vilniaus katedros požemiuose buvo atrasta slaptavietė su valdovų Aleksandro, Elžbietos ir Barboros laidojimo insignijomis: Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Aleksandro karūna, Elžbietos Habsburgaitės karūna, grandine, medalionu, žiedu ir karsto lentele, Barboros Radvilaitės karūna, skeptru, valdžios obuoliu, trimis žiedais, grandine ir dvejomis karsto lentelėmis.
Slaptavietėje taip pat rastos 6 sidabrinės plaketės, puošusios Šv. Kazimiero koplyčią ir nemažai votų: žiedų, auskarų, kryželių, kelios vyskupų insignijos.
Rasta ir Vilniaus vyskupo Benedikto Vainos karsto plokštelė.