Regionų administracinis teismas Vilniuje antradienį ketino nagrinėti bylą, kurioje poetės Salomėjos Nėries anūkė Salomėja Bučaitė, Lietuvos meno kūrėjų asociacija bei teisininkas Liudvikas Ragauskis siekia panaikinti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro 2024 m. priimtą sprendimą pašalinti sostinės centre stovintį poetės paminklą.
Pradėti bylos nepavyko – L. Ragauskis pareiškė nušalinimą vienai iš kolegijos teisėjų – teisėjai Violetai Petkevičienei.
Teisininko manymu, anksčiau spręsdama dėl skundo priėmimo ši teisėja pasisakė dėl aplinkybių, kurios gali būti vertinamos tik bylą nagrinėjant iš esmės.
Todėl, L. Ragauskio manymu, ji iš anksto išreiškė poziciją dėl ginčo.
Prašymą išnagrinėję kiti teisėjų kolegijos nariai nušalinimą atmetė.
„Procesiniai teisėjo veiksmai nėra pagrindas nušalinimui“, – buvo paskelbta per posėdį.
Teisėja Jovita Einikienė įspėjo šalis nepiktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, pareiškimus ir prašymus teikti laiku, nes jau sausio mėnesį buvo žinoma apie planuojamą posėdį.
Tuomet L. Ragauskis pareiškė nušalinimą visai teisėjų kolegijai.
„Tada reiškiu nušalinimą visai kolegijai – teisėja, kuriai buvo pareikštas nušalinimas, turėjo likti posėdžių salėje, todėl noriu nušalinti visą kolegiją“, – sakė jis.
Užsienyje gyvenanti ir nuotoliniu būdu posėdyje dalyvavusi poetės anūkė S. Bučaitė nušalinimą palaikė.
Kadangi dėl kolegijos nušalinimo turi spręsti teismo pirmininkas, posėdį teko atidėti.
Jeigu nušalinimas bus nepatenkintas ir bylą nagrinės tie patys teisėjai, kurie buvo paskirti, nagrinėjimas vyks gegužės 12 dieną.
Atsakovas šioje administracinėje byloje yra Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, teisme dalyvaujančios dvi jo atstovės pareikštų nušalinimų nepalaikė.
Tretieji suinteresuotieji asmenys – Kultūros paveldo departamentas ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija.
Pareiškėjai teigė, jog sprendimas nukelti paminklą pažeidžia jų teises ir teisės aktų reikalavimus, juo užkertamas kelias viešai propaguoti poetę ir jos vardo žinomumą naudojant menines priemones, poetės skulptūras, portretus, taip pažeidžiant teisėtą lūkestį, kad Lietuvoje nebus taikoma cenzūra.
ELTA primena, kad ginčas kilo dėl 1974 m. Vilniuje, senamiestyje, prie dabartinės Vyčio gimnazijos pastatyto paminklo-biusto poetei. Gimnazijai tuo laikotarpiu buvo suteiktas S. Nėries vardas.
Desovietizacijos komisija yra priėmusi išvadą sostinėje esantį S. Nėries paminklą perkelti į muziejų.
Pasak komisijos pirmininko, šis paminklas priskirtas ideologiniams.
Tokią išvadą sukritikavo visuomenininkai ir literatūrologai.
Pasak jų, komisijos teiginiai, jog paminklas yra ideologinis, o pati poetė neturėjo sąsajų su Vilniumi, yra per menki.
S. Nėris visuomenėje vertinama nevienareikšmiškai dėl komunizmo totalitarinės santvarkos propagavimo.
Okupacijos metais poetė su delegacija vyko į Maskvą prašyti, jog Lietuva po būtų priimta į Sovietų Sąjungą.