Rusiškos dainos Jūros šventėje užkūrė nuomonių karą

Tokia kritikos banga teko Vilniaus grupei „Loud Fish", kuri ir surengė nedidelį gatvės muzikos pasirodymą Klaipėdoje Jūros šventės metu. Grupė dainuoja lietuviškai, ukrainietiškai, baltarusiškai, tačiau po socialinius tinklus pradėjo sklisti įrašai tik su rusiškai atliekamomis dainomis. Greitai vaikinai buvo išvadinti vatnikais, provokatoriais, Rusijos garbintojais.

Į kilusią kritiką greitai sureagavo šventės organizatoriai, patikinę, kad grupė surengė koncertą be leidimo ir socialiniame tinkle pranešė, jog pastebėję tokį pasirodymą, miestiečiai praneštų policijai. Regis, šis įrašas vėliau buvo ištrintas.

Grupės „Loud Fish" atstovai žiniasklaidai komentavo, kad dainuoja išskirtinai pozityvias dainas, daugelis jų apie meilę. O savo repertuarą nuolat filtruoja, kad jame nebūtų atlikėjų, palaikančių karą.

Pasiūlė deginti ant laužo

Savo socialinio tinklo anketoje pasisakė ir prodiuseris Dominykas Kubilius, įkėlęs vaizdo įrašą su prierašu „Ant laužo." Jis kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės atstovus: „Invazija skambant balalaikai. Ką šiandien deginsime ant atostogų heito laužo? Nostalgija sergančius Klaipėdos savivaldybės klerkus. Buvome Jūros šventėj, tikrai labai patiko. Gaudžianti formulė, gyvas dainuojantis ir šokantis uostamiestis. Tik norėjau paklausti Klaipėdos savivaldybės, o kas čia?

Šito rusiško mėšlo nemačiau, man šitą dvoką atsiuntė bendraminčiai. Vis dar negalime atsikratyti rusiškos nostalgijos? Kodėl vėl ir vėl murkdomės šioje dvokiančioje pelkėje? Ar vėl sakysime, nemaišykime kultūros su politika? Tik noriu priminti, vaikų ir moterų prievartavimas, sprogdinimas nėra politika, tai terorizmas, ką pripažino mūsų valstybė."

Nusikaltimas ne kalbėti rusų kalba, o kurstyti neapykantą

Visgi, atsirado ir tokių, kurie nesuprato, kodėl jauni vaikinai sulaukė kritikos. Ir kuo kalba yra susijusi su karu Ukrainoje. Klaipėdos miesto savivaldybės Klaipėdos jūrinių reikalų darbo grupės narys Romas Karmazinas atkreipė dėmesį, kad rusų kalba Lietuvoje nėra uždrausta.

„Visų pirma - noriu labai aiškiai pasakyti: aš esu už Lietuvą, už jos kalbą, už kultūrą, už nepriklausomybę. Tačiau aš taip pat esu už sveiką protą ir prieš dirbtinai kuriamą neapykantą", - pradėjo politikas.

Jis stebisi, kad komentatoriai puolė šią grupę, lygino kūrinį su kažkokiais serialais, filmų siužetais, net apkaltino propagandos skleidimu: „Bet ar tikrai mes jau taip giliai nusiritome, kad daina rusų kalba tampa grėsme nacionaliniam saugumui?

Pirmas klausimas - jei tai „serialo daina", tai kaip tie žmonės ją atpažino? Rusiški kanalai Lietuvoje jau seniai yra uždrausti, jų transliacijos nutrauktos. Tad kas čia ką žiūri? Vadinasi, kažkas žiūri nelegalius turinius, bet puola tuos, kurie tik dainuoja viešai?

Antras - nė vienas Lietuvos įstatymas nedraudžia dainuoti ar kalbėti rusiškai. Nėra tokio įstatymo. Kalbos - tai žmonių įrankis, o ne ginklas. Ne kalba kalta dėl karo, okupacijos ar režimų. Kalta ideologija, sistema, žmonės, kurie piktnaudžiauja."

Pasak politiko, kalbant apie propagandą, ją reikia vertinti pagal turinį, ne pagal kalbą: „Jei daina nekviečia žudyti, nekalba apie prievartą, neskelbia neapykantos - apie kokią propagandą mes kalbam?

Klaipėda visada buvo daugiakultūris miestas. Čia susilieja skirtingos tautos, skirtingos kalbos, jūrinė bendruomenė kalba lietuviškai, rusiškai, angliškai, norvegiškai ir dar kokia tik nori. Ir tai - mūsų stiprybė. Ne grėsmė.

Dainuoti rusų kalba nėra nusikaltimas. Kurti rusų kalba nėra nusikaltimas. Tačiau kurstyti neapykantą - yra. Ir būtent tokie komentarai, kaip matome po tuo video, peržengia ribas. Tai jau ne kritika - tai ragai neapykantai."

Pusė milijono tautinių mažumų atstovų

2021 m. duomenimis, mūsų šalyje gyvena apie 432 tūkst. Lietuvos piliečių, kurie yra tautinių mažumų atstovai. Tautinių mažumų departamentas neseniai išplatino pranešimą ir priminė apie šių žmonių teises.

„Reaguojant į pastaruoju metu paskelbtus visuomenės ir žiniasklaidos atstovų pareiškimus dėl rusų kalbos vartojimo viešose erdvėse, Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės atkreipia dėmesį, jog rusų kalba - ne tik užsienio valstybių, į Lietuvą atvykusių ir leidimus čia gyventi gavusių užsieniečių, bet ir Lietuvos rusų tautinės mažumos gimtoji kalba", - skelbia departamentas.

Pernai priimtas Lietuvos Respublikos Tautinių mažumų įstatymas įtvirtina nuostatą, jog tautinėms mažumoms priklausantys asmenys (tarp jų ir rusų tautybės Lietuvos piliečiai) turi teisę laisvai ir nevaržomai, privačiai ir viešai, žodžiu ir raštu vartoti savo kalbą. Lietuvos Konstitucijos preambulė nurodo siekį puoselėti tautinę santarvę, o 37 straipsnis patvirtina, jog piliečiai, priklausantys tautinėms mažumoms, turi teisę puoselėti savo kalbą, kultūrą ir papročius.

Departamentas taip pat akcentuoja, kad 2025 m. sausio 27 d. paskelbtos Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos patariamojo komiteto rekomendacijos Lietuvai, kuriose nurodoma imtis įvairių praktinių priemonių, užtikrinančių teisę vartoti tautinių mažumų kalbas žodžiu ir raštu, ir stebėti, kaip šios priemonės įgyvendinamos. Komitetas akcentuoja, jog ši teisė turėtų būti užtikrinama nepriklausomai nuo to, ar pareiškėjas moka lietuvių kalbą, o tautinėms mažumoms priklausantys asmenys turėtų būti skatinami ja naudotis.

Kreipėsi į įtakotukus ir politikus

„Atvykus karo pabėgėliams iš Ukrainos, migrantams iš Vidurinės Azijos ir kitų valstybių, viešose vietose girdime daugiau rusų kalbos. Tarp kalbančių ir rusų tautybės Lietuvos piliečiai, tarp jų ir karta iš kartos čia gyvenantys sentikiai, ir čia įsikūrę užsieniečiai, ir vos galbūt kelioms savaitėms atvažiavę turistai.

Dalis tų žmonių renkasi taip kalbėti ne todėl, kad nemoka lietuviškai, o todėl, kad būtent tuo metu jiems yra patogiau bendrauti savo gimtąja kalba. Galime, o kartais net ir turime būti labiau griežti ir reiklūs ilgiau Lietuvoje gyvenantiems, bet valstybinės kalbos neišmokusiems, tačiau fundamentaliai svarbu tai daryti be neapykantos ir įžeidinėjimų, jų pačių labui ir siekiant tikslo, kad visi gyventojai iš tikrųjų mokytųsi lietuvių kalbos", - sako Tautinių mažumų departamento direktorius Dainius Babilas.

Jis ragina visuomenės nuomonių formuotojus, politikus ir valstybės pareigūnus, nevyriausybinių organizacijų ir žiniasklaidos atstovus komunikuoti atsakingai: „Kad prasmingas siekis stiprinti lietuvių kalbą netaptų neapykantos kurstymu ir neformuotų atskirčių, kurios reikšmingai pažeidžia valstybės ir pilietinės visuomenės atsparumą. Bendromis jėgomis kurkime pozityvią tautinę ir kultūrinę įvairovę Lietuvoje, kurioje vietos užtektų visiems gyventojams, dirbantiems ir kuriantiems mūsų valstybės labui, kad ir kokia jų gimtoji kalba bebūtų."