Rolandas Lukšys: prokurorai bijo teismų?

Šiemet į redakciją kreipėsi jo sūnus Rolandas, kuris pranešė liūdną žinią - nesibaigiantis teisminis maratonas taip stipriai paveikė žmogaus sveikatą, kad praėjusį rudenį V.Lukšys mirė.

Visgi Rolandas patikino, kad tęs tėvo pradėtą kovą ir padarys viską, jog įrodytų, kad jis buvo sąžiningas, įstatymus gerbiantis ir jų besilaikantis, žmogus.

Užsitęsusi istorija

V.Lukšio vargai prasidėjo dar 2013 m., kai jis, nusprendęs užsiimti apgyvendinimo paslaugų teikimu, parašė projektą ir kreipėsi į NMA. Pastaroji patvirtino, kad dalis išlaidų bus kompensuota.

Tuomet buvo pasamdyta statybų įmonė. Deja, netrukus vyras pamatė, kad pinigai „keliauja", bet darbai stovi, todėl sutartis su įmone buvo nutraukta.

Tuomet įmonės vadovas nusprendė, kad V.Lukšys liko jam skolingas ir padavė pastarąjį į teismą, šis, gindamas savo garbę, atsakė tuo pačiu ir prasidėjo niekaip nesibaigianti istorija...

Bendraudamas su redakcija Rolandas Lukšys išsakė prielaidą, kad minėtą istoriją nagrinėję prokurorai pabandė pasinaudoti tuo, jog V.Lukšys mirė ir bylą tyliai numarinti.

Esą nėra žmogaus, nebeliko ir problemos. Jam tai pasirodė nepriimtina, todėl vyras nusprendė pratęsti tėvo pradėtą ir, galimai, jam per daug jėgų bei sveikatos atėmusią, kovą.

„Tik žengęs šia kryptimi, patekau į tą pačią „pelkę", kurioje buvo užstrigęs tėtis. Nepaisant to, jog teismai ne kartą naikino prokurorų sprendimus nutraukti ikiteisminius tyrimus ir nurodė bylą tirti kruopščiau bei atidžiau, pastarieji, kaip susitarę, kartodami tą pačią mantrą apie „nesamą nusikaltimo sudėtį", vis stengiasi ją nutraukti", - atviravo vyras.

Ir taip daroma nepaisant to, kad teisiniuose dokumentuose nuolat įvardinami įvairūs tyrimų trūkumai ar abejonių dėl savo pagrįstumo keliančios sąskaitos-faktūros.

„Yra pripažintas faktas, kad byloje minimi pinigai buvo ne naudojami medžiagų pirkimui ar atlyginimų mokėjimams, o sukosi ratu tarp kelių, to paties asmens valdomų, įmonių, tačiau prokurorams, skirtingai nuo teismų, tai nekliūva. Toks jausmas, kad jiems kažkas duoda nurodymus, kaip „tirti" mūsų bylą, kad ji niekada nebūtų ištirta, - garsiai svarstė Rolandas. - Tokias nuotaikas dar labiau sustiprina ta aplinkybė, kad mano parodymai, nors jie ir minimi kai kuriuose dokumentuose, prokurorų sprendimuose yra ignoruojami."

Vyras atkreipė dėmesį į tai, kad prokuroras yra vienintelis baudžiamojo proceso subjektas, galintis ikiteisminio tyrimo metu nuspręsti - esančių duomenų pakanka tvirtinti, kad konkretus asmuo padarė nusikalstamą veiką, dėl kurios buvo pradėtas tyrimas, ir perduoti bylą teismui ar ją nutraukti.

„Ne kolegija, ne skyrius, o vienas vienintelis žmogus, už kurio neaišku kas stovi, sprendžia - užtenka duomenų ar ne. O kai paskui teismas konstatuoja, kad tyrimas buvo atliktas paviršutiniškai, jau kitas, bet irgi vienas prokuroras, sprendžia, ką daryti toliau. Ir kokia tikimybė, kad toje pačioje sistemoje dirbantys žmonės, net jeigu ir padarė klaidų, jas pripažins?

Beje, mes jau pripažinti šioje istorijoje nukentėjusiais, tačiau prokuratūra, užuot pagaliau perdavusi bylą teismui, ką gali padaryti tik ji, vis nutraukinėja tyrimus ir tarsi tyčia siekia, kad mes paveldėtume palikimą su skola, - savo pastebėjimus išsakė Rolandas. - Taip vyksta greičiausiai todėl, kad jiems daug paprasčiau, nepaisant teismų išvadų, jog prokurorai galimai buvo nešališki, rašyti tą patį, o ne imti ir įsigilinti į ne pirmus metus besitęsiantį, bet niekaip nesibaigiantį tyrimą. Neabejoju, kad esant tokiam teisėsaugos požiūriui į paprastą žmogų lengva nebus, bet padarysiu viską, kad apginčiau gerą a.a. tėvo ir mūsų šeimos gerą vardą."

Procesai vyksta

Komentuodama susidariusią situaciją, Generalinė prokuratūra nurodė, kad po 2024 m. Vilniaus apygardos teismo nutarties ikiteisminis tyrimas buvo atnaujintas.

Tęsiant jį atlikti papildomi tyrimo veiksmai ir aplinkybių patikrinimas, įvertintas kito prokuroro, tačiau naujų duomenų nepaaiškėjo.

Institucija atkreipė dėmesį į tai, jog aukštesnysis teismas iš esmės nepaneigė ankstesnio prokurorės priimto procesinio sprendimo, o tik nesutiko su tam tikra motyvų ir išvadų dalimi.

„Teismui pasisakius dėl dalies sprendimo nepagrįstumo, aplinkybės toje dalyje tikslinamos ir, atsižvelgiant į rezultatus, priimamas naujas sprendimas. Tačiau nebūtinai priešingas buvusiam, net jei kai kuriems proceso dalyviams jis yra nepalankus," - pabrėžė prokuratūra.

Jos atstovai patikslino, kad ikiteisminio tyrimo perdavimą kontroliuoti kitam prokurorui iš esmės sąlygojo ir paties pareiškėjo skundai.

Tiek po tyrimo atnaujinimo, tiek po kreipimosi į Generalinę prokuratūrą dėl tyrimo eigos, tokia praktika taikoma siekiant išsklaidyti bet kokias abejones dėl kontrolės objektyvumo bei užtikrinti pareiškėjo interesus.

„Sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą jau buvo įsiteisėjęs, skundai dėl jo atmesti neskundžiamomis teismo nutartimis, reiškiančiomis, kad ankstesni prokurorų sprendimai buvo motyvuoti, pagrįsti ir galiojantys. Tik vėliau, praėjus gana nemažai laiko, aukštesniojo prokuroro spendimu nutrauktas tyrimas buvo atnaujintas dėl labai konkrečių, naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios galimai nebuvo nustatytos sprendimo priėmimo metu. Atlikus jų patikslinimą nustatyta, kad ši aplinkybė neturi esminės įtakos jau nustatytų aplinkybių vertinimui ir procesiniam sprendimui. Dėl šios priežasties tyrimas buvo nutrauktas. Nesutinkant su sprendimu jį galima skųsti teismui, ką padarė pareiškėjas ir kiti proceso dalyviai. Sprendimas teisme dar nėra priimtas", - apibendrino institucijos atstovai.

Kadangi R.Lukšį apklausė ir FNTT, redakcija paprašė ir šios institucijos komentaro. FNTT atstovė spaudai Modesta Zdanauskaitė paprašė patikslinti aplinkybes.

Tai atlikus buvo gautas tas pats atsakymas, kad prokurorų sprendimas nutraukti tyrimą buvo apskųstas teismui, bet pastarasis dar nieko nenusprendė.

Daugiau detalių FNTT atstovė nepateikė.