Apsisprendę atnaujinti savo seną daugiabutį ar dar tik svarstantys tai daryti gyventojai dažnai nerimauja, ar darbai bus atlikti kokybiškai, ar neprireiks papildomų išlaidų defektams ištaisyti. Tačiau įstatymai numato, kad už renovacijos kokybę atsako rangovas, už kokybės priežiūrą - projektuotojas ir techninis prižiūrėtojas, o gyventojai ir renovacijai pasibaigus yra apsaugoti net ir tuo atveju, jei rangovas bankrutuotų. Tai užtikrina aiškūs garantiniai įsipareigojimai.
Remiantis Statybos įstatymu, pastato garantinis terminas matomiems darbams (fasadas, langai ar apdaila) negali būti trumpesnis nei 5 metai - skaičiuojant nuo visų rangovo atliktų statybos darbų perdavimo statytojui dienos. Paslėptiems statinio elementams - konstrukcijoms, vamzdynams, izoliacijai - garantinis laikotarpis yra 10 metų, o jei nustatoma, kad šiuose elementuose buvo tyčia paslėptų defektų - 20 metų.
Įstatymas taip pat numato, kad trejus metus po daugiabučio darbų užbaigimo gyventojai yra apsaugoti tuo atveju, jei rangovas taptų nemokus ar bankrutuotų. Garantinė suma šiuo laikotarpiu turi būti ne mažesnė nei 5 proc. statinio statybos kainos.
Prisidėti gali kiekvienas buto savininkas
Už atliekamų darbų kokybės priežiūrą atsakingas techninis prižiūrėtojas. Vis dėlto, kadangi gyventojai renovacijos eigą mato kasdien, kiekvienas iš jų gali prisidėti prie sėkmingos ir kokybiškos renovacijos įgyvendinimo.
„Svarbiausia atkreipti dėmesį į aplinką: ar statybvietėje nėra paliktų statybinių medžiagų, neaptvertų pavojingų vietų. Taip pat įvertinti, kaip atliekami darbai, ir pastebėti galimas klaidas - pavyzdžiui, netikslumus montuojant langus, radiatorius ar kitus svarbius elementus. Pastebėjus trūkumą, būtina užfiksuoti jį nuotraukose, užsirašyti datas, aplinkybes ir detales", - sako Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Daugiabučių namų modernizavimo projektų skyriaus ekspertas Edvardas Petrauskas.
Kilus ginčui dėl darbų kokybės, galutinį įvertinimą pateikia nepriklausoma statinio dalinė ekspertizė, atliekama kvalifikuotų specialistų. Tačiau gyventojų surinkta informacija tampa svarbiu papildomu įrodymu, padedančiu išsamiau atskleisti situaciją. „Pastebėjus ką nors netinkamo, svarbu apie tai pranešti projekto administratoriui. Jei jis ignoruoja prašymus ar nesiima reikiamų veiksmų, gyventojai gali kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją (VTPSI) arba APVA", - pabrėžia E. Petrauskas.
Renovacijos kokybė prižiūrima viso proceso metu
Baigus visus statybos darbus, jų atitiktį techniniam darbo projektui ir kokybę vertina VTPSI sudaryta komisija. Jei pažeidimų nenustatoma, surašomas objekto statybos užbaigimo aktas, kurį pasirašo visi komisijos nariai. Prieš išmokant valstybės paramą, APVA atestuoti specialistai įsitikina, ar visos numatytos namo modernizavimo investicijų plane numatytos priemonės yra įgyvendintos ir įvertina jų kokybę.
E. Petrauskas pabrėžia, kad darbų kokybė tikrinama ne tik proceso pabaigoje, bet ir visos renovacijos metu. Ekspertai reguliariai vyksta į objektus, tikrina, ar įgyvendinamos investicijų plane numatytos priemonės, susitinka su administratoriais, stebi statybininkų darbą.
Dažniausiai nustatomi neesminiai pažeidimai, kurie iš karto yra ištaisomi. Pavyzdžiui: netinkamas statybos produktų sandėliavimas, neužtikrinta jų apsauga nuo atmosferos poveikio, informacinio stendo statybvietėje nebuvimas, nepašalintos statybinės šiukšlės, išmėtyti darbo įrankiai, palikti laikini elektros kabeliai ant praėjimų.
„Kartais gyventojai patys kreipiasi į mus ir išsako nusiskundimus dėl atliktų darbų kokybės. Šiemet gavome apie 30 tokių kreipimųsi. Dauguma jų buvo susiję su nepatogumais, kurie kyla atliekant darbus patalpų viduje: stiklinant balkonus, keičiant langus, radiatorius, keičiant šildymo sistemos stovus, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus. Pagal gyventojų skundus buvo atliktos 9 patikros, dažniausiai susijusios su nebaigtais arba nekokybiškai atliktais darbais - ypač balkonuose, bendrose erdvėse ar butuose", - aiškina E. Petrauskas.
Tokiais atvejais klausimus pirmiausia turi spręsti statybos darbų rangovas ir renovacijos projekto administratorius, kartu su techniniu prižiūrėtoju ir projekto vadovu. Tačiau jei nepavyksta rasti bendro sprendimo, į problemų nagrinėjimą įsitraukia APVA atstovai.
Svarbu pabrėžti, kad renovacijos projektas laikomas baigtu tik tada, kai gyventojai neturi pagrįstų priekaištų dėl atliktų darbų kokybės.
Teksto autorė: Ieva Vidūnaitė
Užs.168