Prokuratūra prašo išteisinti mokytoją Aliną Laučienę

Mokytojos išsilavinimą turinti moteris kaltinimų sulaukė viešai paskelbusi straipsnį „LIETUVI, tavo šalis pavojuje! Kitataučiai perima valdymą! Atsimerk“. Ji kritikavo valstybinės lietuvių kalbos nesimokančius Lietuvoje gyvenančius rusakalbius.

Per posėdį ketvirtadienį Vilniaus miesto apylinkės teisme prokuroras Darius Čaplikas teigė, kad A. Laučienės pasisakymai nebuvo tokio pobūdžio, kad užtrauktų baudžiamąją atsakomybę. Valstybės kaltintojas pripažino, kad A. Laučienė nepadarė nusikaltimo. Prokuroras taip pat sutiko, kad valstybė turi sumokėti A. Laučienei už jos advokatą procese – 1,5 tūkst. eurų. Straipsnio autorės baudžiamasis persekiojimas truko maždaug pustrečių metų. 

Tai gana nedažnas atvejis Lietuvos teismuose, kai prokuroras prašo išteisinti asmenį dėl jam pareikštų kaltinimų. 

Prokuratūra anksčiau skelbė, kad Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamente atliktas patikrinimas parodė, kad, atliekant ikiteisminį tyrimą dėl A. Laučienės teiginių, buvo padaryta procesinių pažeidimų ir galimai netinkamai įvertintos jo metu nustatytos faktinės aplinkybės, dėl ko kyla nusikalstamos veikos atitikimo baudžiamajai atsakomybei pavojingumo klausimas.

Prieš D. Čapliką šioje byloje kaltinimą palaikė kitas prokuroras.

Teisėja Evelina Petraitienė nuosprendį skelbs kitų metų sausio 9 dieną. Prokuroro siūlymas teismo nesaisto – teismas nuosprendį priima remdamasis savo vidiniu įsitikinimu, įstatymais, ištyręs įrodymus.

Pagal prokuroro pareikštą kaltinimą A. Laučienei grėsė bausmė. Baudžiamasis kodeksas numato, kad tas, kas viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, negalios, rasės, odos spalvos, tautybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, religijos arba įsitikinimų ar pažiūrų, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Laučienė: drąsiai stoviu prieš teismą 

Tardama paskutinįjį žodį teisme kaltinamoji A. Laučienė teigė, kad nesiekė žeminti kitataučių, o siekė apginti valstybinę kalbą.

„Stoviu prieš jus drąsiai, išsakiau asmeninę nuomonę ir požiūrį. Tokią teisę man suteikė Konstitucija, ji leidžia reikšti savo nuomonę, Viliuosi, kad šalis saugo ir gerbia patriotus. Padariau viską, gindama tautos laisvę ir kalbą“, – sakė ji. 

A. Laučienė tikino, kad nėra priešiška kitataučiams – kalbų mokėjimas atveria daugiau galimybių gyvenime.

„Bet man svarbu, ar kitatautis lojalus mano šaliai, ar jis neniekina lietuvių tautos, ar jis įsiliejęs į valstybės gerovės kūrimą“, – kalbėjo ji.

Per posėdį pasisakė ir kaltinamosios advokatas Tomas Januškevičius. Jis teigė, kad jo klientė smerkia ne tautas, o  tik tuos, kurie nesimoko valstybinės kalbos, kaltinamoji nesiekė ką nors įskaudinti.

„Ji ragino nepritarti nepriimtinam elgesiui, to su niekinimu tapatinti negalima, ji siūlė integruoti į visuomenę“, – teismo posėdyje sakė advokatas. Jis savo kalboje minėjo sovietų okupaciją laikotarpį ir Rusijos peršamus naratyvus, aktualius šioms dienoms.

„Rusijos Federacija neretai pateisina savo intervenciją, kad esą ji gina rusakalbius. Mano klientės žinutė yra atsakas į skleidžiamas naratyvo formas. Tai nėra jokia neapykanta, tai raginimas saugoti savo kalbą“, – sakė advokatas.

Anglų kalbos mokytojos išsilavinimą turinti  73 metų A. Laučienė kaltinimų sulaukė dėl savo 2023 metais parašyto straipsnio. Jame ji rašė apie lietuvių kalbą, šalyje gyvenančius kitataučius, minėjo galimą jų nenorą išmokti lietuvių kalbos, tekste minimas „nelietuviškas kraujas“.

„Todėl tegul ateina drąsa jiems garsiai pasakyti: važiuokite namo ir puoškite savo plačią, neapžiojamą tėvynę, o mes puošime savąją, tik be jūsų. Bet jeigu norite čia pasilikti, prašom: kurkite savo verslus, šeimas, lankykite tik lietuviškas mokyklas ir besąlygiškai pakluskite Lietuvos Konstitucijai ir įstatymams“, – buvo rašoma straipsnyje. 

A. Laučienės byloje išvadas teikė bent 8 ekspertai.

Ekspertė S. Kietytė teigė, kad straipsnyje skleidžiamos supriešinimo idėjos, bet paskui pateikiama išlyga kitataučiams pasilikti, jiems pateikiami reikalavimai. Tuo metu kalbos ekspertas Laimutis Laužikas nurodė, kad tekste įžvelgęs kritiką kitataučiams dėl esą jų nenoro pritapti Lietuvoje.

„O pas mus rusiškai (!) kalbančios parduotuvių kasininkės ukrainietės niekaip nesugeba išstenėti lietuviškai: “Prašom, ačiū, prašom paimti kvitą, geros dienos!”. Aptarnavimo srityje, užėjus karui Ukrainoje, pradėjo klestėti baisi antikultūra. Juk visi turėjome pastebėti, kad net mūsų kitatautės pardavėjos, dar visai neseniai buvusios tokios mandagios ir mielos, pasidarė šiurkščios ir tingios pasakyti “Prašom”. Išmoko iš Ukrainos rusių. Ar leisime taip ir toliau tęstis?

Kiekvienas lietuvis tokiai kasininkei turi priminti mandagaus aptarnavimo taisykles ir išsikviesti vadybininką pasiaiškinti. Bet čia ne tik tautos bukumas ar negebėjimas kalbėti kitomis kalbomis, čia dar ir baisi neapykanta, vidinis įsiūtis, kad mūsų tauta yra labiau išsilavinusi“, – savo straipsnyje rašė A. Liaučienė.

Teismo posėdžius stebėjo didelis būrys Nacionalinio susivienijimo narių, tarp jų buvo ir vienas iš šios politinės jėgos lyderių Vytautas Radžvilas. A. Laučienės kalba teisme ketvirtadienį buvo palydėta plojimais.