1 nuotr.Lietuvos valstybės parama užsieniečių integracijai gali būti nutraukiama, jeigu prieglobsčio gavėjas be pateisinamos priežasties praleidžia 40 ir daugiau procentų lietuvių kalbos ir (ar) lietuvių kultūros pažinimo kursų suaugusiesiems užsiėmimų.
Tai galutine ir neskundžiama nutartimi trečiadienį konstatavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT).
Teismas pripažino, kad Prieglobsčio gavėjų paramos integracijai klausimų komisija (Komisija) pagrįstai nepratęsė užsieniečiui (prieglobsčio gavėjui) integracijos laikotarpio dėl nelankomų lietuvių kalbos pamokų.
Byloje nustatyta, kad užsienietis be pateisinamos priežasties praleido 40 ir daugiau procentų lietuvių kalbos kursų suaugusiesiems užsiėmimų.
Kaip pranešė teismas, užsienietis teigė lankęs nuotolines lietuvių kalbos pamokas ir nežinojęs, jog būtina šias pamokas ir toliau lankyti.
Tačiau Komisija konstatavo, kad toks užsieniečio elgesys pažeidžia įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“. Jis reikalauja vykdyti įsipareigojimus, įtvirtintus su užsieniečiu sudarytoje sutartyje.
Toks elgesys taip pat pažeidžia Lietuvos valstybės paramos užsieniečių integracijai teikimo sąlygų ir tvarkos aprašo nuostatą, jog parama integracijai savivaldybės teritorijoje gali būti nutraukiama komisijos sprendimu, jeigu prieglobsčio gavėjas be pateisinamos priežasties praleidžia 40 ir daugiau procentų lietuvių kalbos ir (ar) lietuvių kultūros pažinimo kursų suaugusiesiems užsiėmimų.
LVAT, išnagrinėjęs ginčo teisines ir faktines aplinkybes, nustatė, kad pareiškėjas nemoka lietuvių kalbos, o jo argumentus, kad jis nežinojo apie būtinybę mokytis lietuviškai, paneigė gausūs byloje surinkti įrodymai – pareiškėjo pasirašyta sutartis dėl paramos, integraciją įgyvendinančios institucijos vadovės bei lietuvių kalbos mokytojos raštai, paties pareiškėjo įrašas socialinio tinklo paskyroje.
LVAT atmetė užsieniečio argumentus, kad dėl lietuvių kalbos nemokėjimo ir kalbos kursų nelankymo priežasčių buvo neproporcingai neatsižvelgta į jo pažeidžiamumą ir poreikį paramai.
Teismas pažymėjo, kad užsieniečio situacija buvo įvertinta visapusiškai, atsižvelgta į jau suteiktą paramą ir jos pratęsimus, įvertintas užsieniečio elgesys tiek lietuvių kalbos kursų lankymo metu (tiesiog dalyvavo, aktyviai nesimokė, lankė nenoriai, nepasiekė pakankamo bendravimui lygio), tiek faktinė situacija dėl lietuvių kalbos nemokėjimo, kursų nelankymo (nusprendė mokytis savarankiškai), jo finansinė padėtis, elgesys teikiant prašymus dėl paramos pratęsimo.
LVAT atmetė užsieniečio apeliacinį skundą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
