1 nuotr.Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė sako, kad Seimo pavasario sesijoje siūlys įstatymo pataisą, kuri atvers kelią tautinių mažumų vaikams daugiau mokytis lietuvių kalba.
Taip ji kalbėjo reaguodama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) sprendimą, kuris konstatavo, kad tautinių mažumų mokyklų pradinėse klasėse galiojanti tvarka, jog mokiniai turi mažiau lietuvių kalbos nei gimtosios kalbos pamokų, prieštarauja įstatymams.
„Inicijavome diskusijas su Sveikatos apsaugos ministerija ir sudarėme bendrą darbo grupę. Po svarstymų sutarta, kad higienos normos turėtų reguliuoti fizinės aplinkos reikalavimus, o mokinių mokymosi krūvį, pamokų skaičių ir ugdymo turinį – švietimo, mokslo ir sporto ministras. Tam reikalingos Švietimo įstatymo pataisos, kurias planuojame teikti Seimo pavasario sesijoje“, – interviu portalui Lrt.lt teigė ministrė.
„Sprendimo įgyvendinimo terminas kol kas nėra oficialiai paskelbtas, todėl esame kreipęsi į teismą su prašymu jo įgyvendinimą nukelti iki rugsėjo 1-osios. Toks pereinamasis laikotarpis leistų mokykloms pasirengti pokyčiams nuosekliai ir be papildomo streso“, – sakė ji.
Anot R. Popovienės, galiojusios higienos normos neleido bendruosiuose ugdymo planuose padidinti lietuvių kalbos pamokų skaičiaus iki gimtosios kalbos lygio, todėl šio klausimo nebuvo įmanoma išspręsti vien administraciniais sprendimais.
Anot R. Popovienės, planuojamomis įstatymo pataisomis siekiama apibrėžti, kad mokinių mokymosi krūvį bendruosiuose ugdymo planuose galėtų reguliuoti švietimo ministras savo įsakymu.
„Manau, kad šios pataisos bus priimtos, nes tai atitinka įprastą ir logišką praktiką. Jos suteiktų daugiau lankstumo švietimo, mokslo ir sporto ministrui priimant sprendimus dėl mokinių mokymosi krūvio“, – teigė ministrė.
ELTA primena, sausio pradžioje LVAT konstatavo, kad tautinių mažumų mokyklų pradinėse klasėse galiojanti tvarka, jog mokiniai turi mažiau lietuvių kalbos nei gimtosios kalbos pamokų, prieštarauja įstatymams.
Teismas išaiškino, kad ministro patvirtintuose Bendruosiuose ugdymo planuose buvo nustatyta, kad pradinio ugdymo programoje lietuvių kalbai ir literatūrai skiriama mažiau pamokų negu gimtajai kalbai ir literatūrai.
LVAT taip pat pažymėjo, kad galimybė mokykloms perskirstyti pamokas ar sudaryti laikinas grupes, taip pat integruotas lietuvių kalbos mokymas per kitus dalykus, negali pakeisti ar kompensuoti įstatyme nustatyto minimalaus mokymo laiko santykio. Taip pat akcentuojama, kad įstatymo reikalavimų laikymasis negali būti paliktas pavienių mokyklų sprendimams.
Į LVAT dėl lietuvių kalbos pamokų skaičiaus tautinių mažumų mokyklose kreipėsi Seimo narys, konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas.
Politikas prašė ištirti, ar patvirtinti 2025–2026 ir 2026–2027 mokslo metų bendrieji ugdymo planai, nustatantys lietuvių kalbos ir literatūros pamokų skaičių tautinių mažumų mokyklų pradinėse klasėse, neprieštarauja Švietimo įstatymo nuostatai šių mokyklų pradinukus valstybinės kalbos mokyti ne mažiau nei gimtosios.
