1 nuotr.Po sausį įsigaliojusios reformos sukčiams jau bandant išvilioti gyventojų iš antros pakopos pensijų fondų atsiimtas lėšas, generalinis policijos komisaras Arūnas Paulauskas sako, kad kol kas tokie atvejai yra vienetiniai, tačiau policija jau ruošiasi ir su nerimu laukia pirmojo metų ketvirčio pabaigos, kai lėšos pasieks didesnį skaičių gyventojų.
„Šiai dienai tai turbūt labiau vienetiniai atvejai, nes atsiimančių iš antrosios pensijų pakopos yra labai nedaug, (...) tai labiau išimtiniai atvejai, kada žmonės gali šiuo metu atsiimti (sukauptas lėšas - ELTA), tačiau nenumaldomai bėga laikas", - LRT radijui sakė policijos komisaras.
„Pirmasis ketvirtis prabėgs labai greitai, su nerimu laukiame balandžio mėnesio, kai į žmonių sąskaitas tikrai įplauks nemaža suma pinigų, sukčiai labai suaktyvės", - teigė A.Paulauskas.
Nuo sausio galioja nauja tvarka, kai žmonės gali dvejus metus laisvai pasitraukti iš kaupimo antroje pensijų pakopoje.
Apsisprendus trauktis, sukauptos lėšos ir investicinis prieaugis žmonėms išmokamas kas ketvirtį, o šiuo metu lėšos jau pasiekia sąskaitas tų gyventojų, kurie iš pensijų fondų teisę trauktis turi kitomis sąlygomis, tarp jų - dėl ligos, dalyvumo netekimo ir paliatyvios pagalbos.
A.Paulausko teigimu, telefoniniai sukčiai naudoja vadinamąją „fishing'o" strategiją, kai vykdant tūkstančius skambučių pavyksta apgauti bent kelis žmones, taip pat aktyviai išnaudoja socialinius tinklus.
Policija, pasak jo, šiuo metu vykdo aktyvias prevencijos kampanijas, kuriomis skatinama atpažinti sukčiavimą, ieškoma technologinių būdų apriboti skambučių atakas, bendradarbiaujama su skirtingomis institucijomis.
SEB bankas anksčiau skelbė, kad sausį iš jo valdomų fondų lėšas dėl ligos atsiėmęs pensinio amžiaus žmogus tapo sukčių auka - prarado daugiau nei 10 tūkst. eurų.
Banko Prevencijos departamento vadovė Daiva Uosytė pažymėjo, kad sukčiai negali turėti duomenų, kurie klientai jau turi teisę atsiimti pensijai sukauptas lėšas.
„Šiuo atveju tikrai nesiejame su tuo, kad kažkas žinojo ar galėjo žinoti, kad kažkur nutekėjo duomenys ar klientas gal pats paskelbė ir panašiai, čia panašių spekuliacijų viešojoje erdvėje matėme, (...) bet sukčių taktikos, sakyčiau, tokios tipinės - kuo didesnį klientų ratą apskambini, tuo didesnė tikimybė, kad turėsi didesnį kiekį aukų", - LRT radijui teigė ji.
Banko atstovės teigimu, telefoninių sukčių aukas labiausiai veikia psichologinis spaudimas ir manipuliacijos.
Pasak policijos generalinio komisaro, šiuo metu teisėsauga taip pat neturi duomenų, kad sukčiams būtų nutekinama informacija apie teisę pinigus iš pensijų fondų atsiimti turinčius asmenis.
Priminimas
Papildomai pensiją antroje pakopoje kaupiantys gyventojai iš jos gali laisvai trauktis nuo 2026-ųjų sausio iki 2027 m. pabaigos.
Atsiėmus lėšas iš pensijų fondų, už valstybės prisidėjimo dalį - „Sodros" įmokas ir valstybės subsidiją - bus įskaičiuojami papildomi pensijų apskaitos vienetai į „Sodrą" - t. y. ši dalis bus perkelta į pirmos pakopos pensiją.
Nusprendę likti kaupime gyventojai gali toliau pasirinkti standartinę 3 proc. įmoką nuo atlyginimo arba išsiimti dalį lėšų - vieną kartą iki 25 proc. sukauptos sumos (ne daugiau nei įmokėjo žmogus), taip pat - visas lėšas, kai sukaupta iki pusės privalomo anuiteto sumos arba iki pensijos liko mažiau nei 5 metai.
