Po tragiško gaisro Šveicarijoje Lietuvos ugniagesiai tikrins masinio susibūrimo vietas

Valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai organizuos prevencinius vizitus naktiniuose klubuose, baruose ir kitose viešose pasilinksminimo vietose, kuriose gali susirinkti daugiau kaip 100 žmonių, o patalpose, įrengtose rūsiuose ir cokoliniuose aukštuose, – daugiau kaip 50 žmonių. 

Vizitų metu objektų atsakingi asmenys bus supažindinti su parengtomis Gaisrinės saugos rekomendacijomis, skirtomis renginių organizatoriams, privalantiems užtikrinti gaisrinę saugą uždarose patalpose, pirmadienį pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD).

„Naujametinę naktį Šveicarijoje kilusio tragiško gaisro akivaizdoje dar kartą matome, kad renginių metu nieko nėra svarbiau už žmonių saugumo užtikrinimą ir atsakomybę už jų gyvybes. Visą sausio mėnesį Lietuvoje valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai, prevencinių vizitų naktiniuose klubuose ir baruose metu, konsultuos jų darbuotojus, tikrins evakuacijos kelius ir išėjimus, taip pat daug dėmesio skirs pirotechnikos priemonių bei kitų šilumą ar atvirą liepsną skleidžiančių priemonių naudojimui uždarose patalpose. 

Įstaigų vadovai bus raginami dar kartą priminti personalui esminius gaisrinės saugos reikalavimus, kad patalpos būtų saugios, o darbuotojai žinotų, kaip elgtis kilus gaisrui“, – sako PAGD Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Aurelijus Česūnas.

Patikrinimų metu ypač daug dėmesio bus skiriama gaisrinės saugos reikalavimų pažeidimams, galintiems sukelti gaisro kilimo ar išplitimo grėsmę bei apsunkinti žmonių evakuaciją. Bus vertinamos rizikos, susijusios su elektros ir šildymo įrenginių būkle, degių dekoracijų naudojimu, evakuacijos kelių ir išėjimų būkle, aktyviųjų gaisrinės saugos priemonių technine būkle.

Apie nustatytus trūkumus pareigūnai informuos objektų savininkus ar valdytojus, konsultuos dėl gaisrinės saugos užtikrinimo ir primins apie administracinę atsakomybę. Taip pat bus akcentuojama saugaus pirotechnikos priemonių naudojimo svarba ir primenama, kad jų naudojimas masinių renginių metu galimas tik suderinus su PAGD pavaldžia įstaiga.

Organizuojant renginius uždarose patalpose už gaisrinę saugą atsakingi asmenys privalo užtikrinti, kad prieš renginį būtų patikrinta patalpų gaisrinė būklė, evakuacijos keliai ir išėjimai turi būti aiškiai pažymėti, neužstatyti ir laisvi.

Draudžiama siaurinti takus tarp kėdžių eilių ir užstatyti pereinamąsias zonas, evakuacinis apšvietimas ir ryšio priemonės privalo veikti be trikdžių. Griežtai draudžiama naudoti itin degias medžiagas scenos apdailai, dekoracijoms ar baldams, lubos, sienos ir kiti paviršiai turi atitikti priešgaisrinius standartus ir būti apdoroti ugniai atspariomis medžiagomis. Taip pat privalo būti įrengtos ir veikti gaisro aptikimo ir gesinimo sistemos, ypač jei patalpose naudojamos degios ar pavojingos medžiagos, gesintuvai privalo būti lengvai pasiekiami, o jų techninė būklė periodiškai tikrinama. Renginių metu turi budėti personalas, turintis gaisrinės saugos žinių ir išmanantis evakuacijos procedūras, organizatoriai privalo užtikrinti, kad į renginį nebūtų įleidžiama daugiau žmonių nei leidžia patalpų saugumo normos.

ELTA primena, kad gaisras kilo anksti rytą, Naujųjų metų dieną, kai baras buvo pilnas vakarėlio dalyvių. Per gaisrą žuvo 40 žmonių ir 116 buvo sužeisti, dauguma jų – paaugliai. 

Pirminiai duomenys rodo, kad gaisrą sukėlė bengališkos ugnelės, nuo jų užsidegė garso izoliavimo putos ant lubų baro rūsyje. Taip pat iškilo klausimų dėl prieigos prie gesintuvų ir dėl ​​to, ar baro išėjimai atitiko taisykles.