1 nuotr.Į šį klausimą greitai atsakys Lietuvos apeliacinis teismas (LApT) byloje, kurioje europarlamentarui nepavyko apsiginti Šventuoju raštu. Petro Gražulio advokatas tvirtina, kad jo ginamojo veiksmai be pagrindo kriminalizuoti: „Ar panieka yra nusikaltimas?"
Su aktyvistais susidūrė Seime
Lietuvos apeliacinis teismas ketvirtadienį išnagrinėjo europarlamentaro buvusio Tautos ir teisingumo sąjungos pirmininko 67 metų P.Gražulio bylą, kurioje politikui dėl viešų homofobinių pasisakymų pernai spalį skirta 10 tūkst. eurų bauda. Sprendimas bus skelbiamas balandžio pabaigoje.
Kaip rašė „Vakaro žinios", Vilniaus apygardos teismo kolegija, kuriai pirmininkavo Audrius Cininas, konstatavo, kad 2022 m. gegužės 26 d. Seimo rūmuose vykusio Civilinės sąjungos įstatymo svarstymo metu P.Gražulis viešai tyčiojosi iš LGBTQ+ bendruomenės ir ją niekino dėl seksualinės orientacijos.
Be to, teismas nurodė, kad nukentėjusieji patyrė stresą, nerimą, nemigą, nepageidaujamą dėmesį bei reputacijos pažeidimų, todėl iš P.Gražulio priteista 2000 eurų M.M., 3000 eurų M.M., 284 eurai R.R. neturtinei žalai atlyginti, išieškotinos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti.
P.Gražulis kaltės nepripažino. Jis jau anksčiau tvirtino, kad tiesiog citavo Šventąjį raštą, kuriame kalbama apie homoseksualius asmenis, kai jį Seimo fojė užsipuolė keletas LGBT aktyvistų.
Internete iki šiol esančiuose vaizdo įrašuose užfiksuota, kad įsivėlęs į ginčą P.Gražulis sakė: „Iš kur tie pederastai atsirado? Čia išsigimimas<...> Jūs esate išsigimę. Dievas sukūrė vyrą ir moterį, o ne vyrą ir vyrą <...> ir kt.
Prokuratūra šią bylą teismui perdavė 2023 m. gruodį, kuomet P.Gražulis buvo Seimo narys.
Kas gali priversti mėgti?
LApT pasiekė politiko ir jo gynėjo skundai. Kaip informavo „Elta", vakar teisme advokatas Saulius Žentelis aiškino, kad religingoje šeimoje augęs P.Gražulis turi teisę nemėgti netradicinės orientacijos žmonių: „Nebuvo paralelių į kurstymą, jo apraiškų nebuvo. Nusikalstama ar ne? Ar jis gali nemėgti tos grupės? Mano galva, nemėgti jis turi teisę, svarbu yra išraiškos forma, niekas negali priversti mėgti. Ar ta panieka yra nusikaltimas?"
Nukentėjusiųjų advokatas Aivaras Žilvinskas tvirtino, kad P.Gražulis siekė įžeisti jaunus žmones ir pasiekti savo politinius tikslus.
Generalinės prokuratūros prokurorė Jurgita Jakučionė mano, kad apeliaciniai skundai turi būti atmesti.
Mato precedentą
Po pirmosios instancijos teismo sprendimo istorikas, politologas Marius Kundrotas „Vakaro žinioms" komentavo, kad šiuo metu yra tokia politinė konjunktūra, kuri teikia ypatingą globą tokioms grupėms kaip homoseksualai ar migrantai: „Atrodo, kad tos pusės žmonėms galima įžeidinėti eilinius lietuvius, net šmeižti ar grasinti susidorojimu. Bet už žodį, sukeliantį nemalonių jausmų tokių grupių atstovams, žmogui gresia bauda ar net kalėjimas."
Anot jo, Labai aiškiai pasakyta, kad ne visas Šventojo rašto vietas ir ne visur galima cituoti, o tai jau kišimasis į religinės doktrinos sritį, ko nedarė net bolševikai.
„Įvyko precedentas, kai Lietuvos teismas realiai į teisinę sistemą, atrodo, įvedė „pozityviosios krikščionybės" koncepciją, pagal kurią per mūsų institucijas veikianti Europos Sąjunga revizuoja Šventojo rašto tezes. Galime sulaukti laikų, kai policija tiesiog įsiverš į krikščionių pamaldas, uždės antrankius pastoriui ar kunigui ir išsiveš vien už tai, kad citavo Dievo žodį", - išsakė nuomonę M.Kundrotas.
