Per penkerius metus trūks apie 6 tūkst. mokytojų: pristatytas veiksmų planas

Kaip nurodė ministerija, 2026–2028 m. plane numatoma tikslinti finansinę paramą studentams, įteisinti studento-stažuotojo modelį, stiprinti jaunų mokytojų mentorystę ir mokytojų profesinį saugumą, psichologiškai saugią darbo aplinką.

„Planuojamos priemonės 2026–2028 m. sudaro nuoseklią sistemą: tikslinis studentų pritraukimas, ankstyvas įėjimas į profesiją, stipri mentorystė ir psichologiškai saugi darbo aplinka. Tikimės, kad tai padės stabilizuoti mokytojų skaičių, ypač trūkstamų specializacijų“, – pranešime cituojama sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė.

Pažymima, kad pedagogų trūkumas kasmet auga – 2023 m. trūko 150 mokytojų, 2024 m. – 350, o pernai – 600. Prognozuojama, kad per ateinančius penkerius metus visoje šalyje trūks apie 6 tūkst. mokytojų.

ŠMSM vertinimu, naujų mokytojų poreikis atsiranda dėl dirbančių mokytojų senėjimo: 55 metų ir vyresnių mokytojų dalis 2022 m. siekė 42 proc., o pernai – 45 proc. 

Dėmesys trūkstamoms specialybėms

Pateiktame svarstyti priemonių plane numatoma atnaujinti pedagogikos specializacijų, kurias pasirinkusiems studentams skiriama papildoma finansinė parama, sąrašą – į jį būtų įtraukiama socialinė pedagogika, anglų kalba ir ispanų kalba šalia jau esančių užsienio kalbų. 

Kaip nurodė ministerija, parama skiriama toms specializacijoms, kuriose trūksta mokytojų.

Be to, siūloma plėsti pedagogikos studijų pasiūlą Vakarų Lietuvoje. Kaip informuoja ŠMSM, šiame regione kol kas vykdomos tik vaikystės pedagogikos studijos Klaipėdos universitete. 

Ministerija taip pat numato mokytojų parengimui skirtą finansavimą nukreipti ten, kur trūkumas didžiausias bei tuo pat užtikrinti, kad paramą gavę studentai ateitų dirbti į mokyklas. 

Duomenys rodo, kad dabartinė finansinės paskatos sistema neduoda laukiamo rezultato – trečdalis pedagogikos studijų absolventų, net ir baigę studijas, neateina dirbti į ugdymo įstaigas. 

Ministerija siūlo finansinę paramą studijuojantiesiems diferencijuoti pagal kursus – pavyzdžiui, pirmame ir antrame kurse pedagogikos studentai galėtų gauti 300 Eur stipendiją per mėnesį, trečiame – 400 Eur, ketvirtame – 500 Eur per mėnesį.

Taip pat pažymima, kad galimybe sudaryti išankstines įsidarbinimo mokykloje darbo sutartis pasinaudoja nedidelė dalis pedagogikos studentų, todėl siūloma atsisakyti dabartinio įpareigojimo studentams po studijų baigimo mokykloje dirbti ne mažiau kaip 0,7 etato ir ne trumpiau kaip 3 metus per 5 metų laikotarpį, jeigu jie siekia gauti didesnę valstybės finansinę paramą. 

Anot ŠMSM, siūloma, kad papildomą finansinę paramą ir metodinę pagalbą pirmuosius dvejus darbo metus po studijų gautų visi pradedantieji mokytojai, įsidarbinę ugdymo įstaigoje.

Taip pat nuo kitų metų galėtų būti išbandoma nauja pedagogikos stažuotės programa – tai pedagogikos studijų forma, kurios metu praktikai būtų skiriama daugiau laiko. 

„Pavyzdžiui, pirmame kurse studijoms aukštojoje mokykloje būtų skiriamos 5 dienos per savaitę, antrame – 4 dienos studijoms ir 1 diena praktikai mokykloje, trečiame – 3 dienos studijoms ir 2 dienos praktikai, paskutiniame, ketvirtame  kurse – 2 dienos studijoms ir 3 dienos praktikai. Šią studijų formą pasirinkę studentai galėtų gauti 500 Eur stipendiją per mėnesį, mokykloje įsidarbintų pagal darbo sutartį. Programa pilnai galėtų būti įgyvendinama nuo 2028 m.“, – nurodoma ministerijos pranešime. 

Veiksmų plane – mentorystės stiprinimas

Ministerija, siekdama sumažinti jaunų mokytojų pasitraukimą iš profesijos, siūlo suburti akredituotų mokytojų mentorių komandą, kuri padėtų pedagogikos studentams ir pradedantiems mokytojams sklandžiau įsilieti į profesinę veiklą, teiktų konsultacijas ir metodinę pagalbą. 

Taip pat planuojama parengti mentorystės organizavimo aprašą aukštosioms mokykloms ir švietimo įstaigoms bei inicijuoti kvalifikacijos tobulinimo programą pradedančiųjų mokytojų mentoriams.

„Kokybiška mentorystė padėtų suteikti pedagogikos studentui ir pradedančiam mokytojui praktinę metodinę pagalbą, padėtų išvengti nesėkmių, perdegimo, per didelio krūvio ir prisidėtų prie stabilaus mokytojo karjeros starto“, – nurodo ŠMSM. 

Taip pat pedagogikos studentams siūloma plėsti galimybes dar studijų metu pradėti dirbti mokykloje – numatyta įvesti studento stažuotojo pareigybę. Ji leistų studentams, prižiūrint mentoriui, dalyvauti ugdymo procese, gauti atlygį ir kaupti praktinę patirtį. Tikimasi, kad toks tarpinis etapas tarp studento ir mokytojo padėtų sklandžiau pradėti pedagoginę karjerą ir sustiprintų profesinių kompetencijų ugdymą.

Palankesnės sąlygos grįžti

Be kita ko, į ugdymo įstaigas siekiant pritraukti daugiau aukštos kvalifikacijos specialistų, siūloma tikslinti mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų atestacijos nuostatus: aukštos kvalifikacijos specialistai – turintys magistro ar daktaro laipsnį – galėtų pradėti dirbti ir greičiau įgytų aukštesnę kvalifikacinę kategoriją. 

Ministerija siūlo susieti edukologijos arba mokomojo dalyko magistro laipsnį su vyresniojo mokytojo kvalifikacine kategorija, o daktaro – su mokytojo metodininko kategorija. 

Skaičiuojama, jog tokiu būdu iki 2028 m. būtų pritraukiama 5–10 proc. trūkstamų dalykų mokytojų. 

Be to, siūloma, kad mokytojo pasiekta kvalifikacinė kategorija būtų įskaitoma ir mokytojui įgijus teisę mokyti kito dalyko, pavyzdžiui, biologijos mokytojui metodininkui įgijus teisę mokyti chemijos, jis būtų ne tik biologijos mokytojas metodininkas, bet ir chemijos mokytojas metodininkas.

Taip pat veiksmų plane numatoma supaprastinti įsidarbinimo reikalavimus dar neturintiesiems pedagogikos krypties išsilavinimo. 

Pavyzdžiui, daugiau gimtakalbių galėtų dirbti užsienio kalbų mokytojais, jiems reikėtų turėti aukštąjį išsilavinimą ir atitinkamos užsienio kalbos mokėjimo C1 lygiu įrodymą (pedagogo profesinę kvalifikaciją įgytų per 2 metus).

Stiprinama apsauga

Galiausiai, būtų siekiama mažinti mokytojų patiriamą biurokratinę naštą, išbandyti biurokratinę naštą mažinančias priemones: naudojant skaitmeninio testavimo įrankius automatizuoti vertinimo, pažymių, ataskaitų sistemas, mažinti dokumentų kiekį.

Taip pat, ministerijos teigimu, būtų peržiūrimas mokytojų darbo krūvis ir etato struktūra: subalansuojamos kontaktinės ir nekontaktinės valandos, aiškiai apibrėžiamas mokytojui privalomų veiklų sąrašas, sukuriamas vienodas etato apskaičiavimo modelis visoms Lietuvos mokykloms, taip pat supaprastinami mokytojo atestacijos nuostatai. 

Taip pat papildomai planuojamos priemonės sustiprinti mokytojų profesinės veiklos apsaugą. 

„Bus siekiama aiškiai įtvirtinti mokytojo saugumą nuo nepagrįstų reikalavimų, patyčių ar agresyvaus elgesio, nustatyti mokyklos pareigą ginti mokytoją ir užtikrinti teisinę bei psichologinę pagalbą. Psichologinė pagalba apimtų ir konsultacijas sunkumų patiriantiems mokytojams nedelsiant, perdegimo prevencijos programą, kurią numatoma parengti artimiausiu metu. Siūloma, kad paslaugas mokytojams galėtų teikti savivaldybių visuomenės sveikatos biuruose dirbantys psichologai. Taip pat numatoma bendradarbiaujant su Teisingumo ministerija inicijuoti nepriklausomų teisininkų konsultacijas mokytojams, tam skiriant specialų finansinį krepšelį“, – nurodoma ministerijos pranešime. 

Be kita ko, numatoma išanalizuoti ir parengti siūlymus dėl mokytojų etato struktūros tobulinimo.

Ministerijos siūlymai buvo aptarti su švietimo profesinių sąjungų, aukštųjų mokyklų, pedagogų, savivaldybių, moksleivių ir studentų atstovais. 

Ministerija iki kovo 20 d. lauks daugiau pasiūlymų iš suinteresuotų grupių.

ELTA primena, kad vasarį dalies profesinių sąjungų atstovai pareikalavo, kad valdžios institucijos per artimiausius tris mėnesius parengtų ir patvirtintų nacionalinę programą, skirtą mokytojų pritraukimui į švietimo sistemą, jų saugumo užtikrinimui bei tėvų, mokinių ir ugdymo įstaigų vadovų atsakomybės stiprinimui. 

Anot jų, šiuo metu mokytojų trūkumas skaičiuojamas nebe šimtais, o tūkstančiais.