1 nuotr.Įsigaliojant griežtesnei bankinių pervedimų duomenų tikrinimo tvarkai, Seimo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijos pirmininkas, Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys Darius Razmislevičius įspėja, kad to nepakanka - būtina griežtinti finansinių įstaigų atsakomybę.
„Artėja laikas, kai gyventojai galės atsiimti lėšas, sukauptas II pakopos pensijų fonduose.
Iš anksto galima numatyti, kad šie pinigai gali tapti telefoninių ir interneto sukčių grobiu. Dėl to labai liūdna", - prognozuoja parlamentaras.
D. Razmislevičius ragina gyventojus būti budrius, ypač susidūrus su pasiūlymais investuoti į kriptovaliutas ir bandymais įtraukti į įvairias finansines piramides.
Jis sveikina prezidentūros iniciatyvą raginant teisėsaugos institucijas imtis papildomų veiksmų gyventojams apsaugoti nuo telefoninių sukčių, tačiau D. Razmislevičius pasigenda dėmesio finansinių įstaigų atsakomybei.
„Vien visuomenės švietimu, patarimais ir policijos pastangomis šio blogio nepažabosime, jeigu nebus didinama atsakomybės našta, tenkanti finansų institucijoms - bankams ir kitoms įstaigoms.
Turime nustatyti aiškius įpareigojimus finansų ir kredito įstaigoms. Šiuo metu jos nėra labai suinteresuotos apsaugoti savo klientus nuo žalos", - komentuoja D. Razmislevičius.
Pasak parlamentaro, sukčiavimas šalyje pasiekė tokį mastą, kad „jau darosi sunku rasti žmonių, kurie nebūtų nukentėję nuo sukčių".
„Tai - visuomenės ir valstybės pažeminimas.
Privalome gintis. Kitose šalyse bankai jau seniai įpareigoti atlyginti sukčių padarytą žalą", - nurodo D. Razmislevičius.
Bankai įpareigojami atlyginti žalą
Jis pažymi, kad Jungtinėje Karalystėje vietos bankai privalo per 5 dienas kompensuoti iki 85 tūkst. svarų sterlingų (apie 98,7 tūkst. eurų) siekiančią klientų žalą, patirtą dėl sukčiavimo.
„Mūsų šalyje paprasti žmonės neproporcingai kenčia dėl sukčių siautėjimo.
Įpareigojimas bankams atlyginti žalą sukurtų stiprią paskatą kuo greičiau spręsti klientų apsaugos problemas. Juk dabar visa atsakomybė verčiama nusikaltimų aukoms. Taigi žmonės kvailinami du kartus: juos apiplėšia sukčiai, o tada dar baudžia bankai. Dažnai sukčiavimo atvejai išvis nepranešami, nes nukentėjusieji jaučiasi beviltiškai. Taigi tikro sukčiavimo masto net nežinome", - pažymi socialdemokratas.
D. Razmislevičius ragina stiprinti ir tobulinti finansinių transakcijų stebėjimą realiu laiku. Be to, anot jo, būtina stiprinti valstybės pagalbą nukentėjusiesiems, nes „už statistikos duomenų slepiasi konkrečių apgautų žmonių ir šeimų tragedijos".
„Nuo sukčių nukentėję asmenys dažnai patiria gilų šoką, nežino kur kreiptis - ir ne visada kreipiasi pagalbos.
Informacijos apie pagalbą labai trūksta. Nors sukčiavimo mastas - milžiniškas, tai vis dar nelaikoma rimta problema", - pažymi Seimo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijos pirmininkas, Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys D. Razmislevičius.
