1 nuotr.Europos Komisijai (EK) ateinančio laikotarpio bendrijos biudžete Lietuvos žemės ūkiui rezervavus 20 proc. mažiau lėšų nei anksčiau, šaliai gali trūkti apie 2 mlrd. eurų, sako žemės ūkio ministras Andrius Palionis. Anot jo, nors tikėtina, jog rezervuota suma nepadidės, papildomą finansavimą tikimasi gauti per kitas europines finansines priemones.
Rugsėjį Komisija biudžete Lietuvos žemės ūkiui nusprendė rezervuoti apie 4,39 mlrd. eurų.
„Mes paskaičiavome, kad bent jau pasiekti tą minimalų lygį ir pasiekti konvergenciją, išlaikyti tą pačią Kaimo plėtros programą, kuri buvo šitame laikotarpyje, bendroje sumoje reikėtų apie 6,2–6,5 mlrd. eurų“, – „Delfi“ laidoje šią savaitę teigė A. Palionis.
Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) rezervuota suma skiriama ūkininkų pajamų palaikymo priemonėms ir apims tiesiogines išmokas, sektorines intervencijas, kaimo plėtros priemones – investicinę paramą, jaunųjų ūkininkų įsikūrimą, smulkiųjų ūkių plėtrą, verslo skatinimą, ūkių pavadavimo paslaugas.
A. Palionio teigimu, tikėtina, kad Komisija Lietuvos žemės ūkio finansavimui daugiau lėšų negu numatyta šiuo metu neskirs.
„Manau, kad kiek jau tokie kontaktai yra buvę ir su Europos Komisija, ir su komisaru, kad tas, suapvalinus, 4 mlrd. eurų vokas nepadidės“, – teigė jis.
„Akcentuojama yra į Europos Sąjungos saugumą, akcentuojama, kad mes dar papildomai lėšų gauname kaip rytinė valstybė, kaip pasieny su Rusija, Baltarusija, kur irgi atskiras finansavimas, į kurį galėtų pretenduoti žemės ūkis“, – pridūrė ministras.
Anot jo, atlikus preliminarius skaičiavimus paaiškėjo, jog vien 2027-ųjų metų tiesioginių išmokų išlaikymui ateinančiam finansiniam laikotarpiui bus išleista apie 4,28 mlrd. eurų.
„Tai, viso labo, lieka tik 100 mln. su trupučiu antram ramsčiui. Trylika milijonų kasmet“, – teigė ministras.
Anot A. Palionio, papildomam finansavimui Lietuva lėšų gali gauti iš europinio Sanglaudos fondo, kurio šaliai skiriamas lėšas valdo Finansų ministerija, tačiau galima suma dar nežinoma.
„Kiek iš Europos Komisijos žinome, kad ir konvergencijai pasiekti yra numatyti pinigai. Kokie pinigai, dar kol kas tik patys spėliojame ir bandome skaičiuoti. Ir pats skaičiavau praeitą savaitę, bet kadangi dar su Finansų ministerija nešnekėjome, tai savo įtarimų, kokie ten pinigai, nenoriu pasakyti“, – teigė ministras.
Vis tik, A. Palionio manymu, yra galimybių rasti išeitį, kad Lietuvos žemės ūkis finansiškai nenukentėtų.
„Pirmas pojūtis yra liūdnas, gąsdinantis, bet, aš manau, derybose mes surasime tą supratimą ir žemės ūkio sektorius nenukentės“, – tikino ministras.
Kaip rugsėjį pranešė ministerija, visoms ES šalims narėms iš viso EK 2028–2034 m. Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) skiriama 300 mlrd. eurų, iš kurių 6,3 mlrd. eurų numatyta žemės ūkio rezervui, o likusi dalis – beveik 293,7 mlrd. eurų – pajamų palaikymo priemonėms.
Vertinant vidutinę metinę EK pasiūlytą lėšų sumą, paskaičiuotą pagal paramai tinkamus hektarus visose valstybėse narėse, Lietuva atsidūrė priešpaskutinėje vietoje tarp visų ES šalių.
