Olekas: biudžete dar gali didėti finansavimas žemės ūkiui ir aplinkosaugai

„Diskutavome, kad pačiame biudžete galimi dar kai kurie smulkūs pakeitimai, kadangi priimtas Akcizų įstatymas naujai, yra dar paskutinės diskusijos dėl galimos dalies pakeitimų dėl žemės ūkio. (…) Vyksta apsikeitimas nuomonėmis, kaip būtų geriau, kur būtų galima sutaupyti ir keliolika milijonų perdislokuoti“, – žurnalistams po koalicinės tarybos posėdžio antradienį sakė J. Olekas.

Parlamente anksčiau antradienį įvyko antrasis valstybės biudžeto, pakoreguoto Vyriausybės, svarstymas, projekte siūloma išlaidas papildomai kitąmet didinti 116,8 mln. eurų.

Didžiąją šių lėšų dalį suplanuota skirti švietimo darbuotojų ir pareigūnų atlyginimams didinti.

Anot Seimo vadovo, esamas biudžeto projektas gerai atliepia socialinius poreikius, pareigūnų, švietimo ir sveikatos srities darbuotojų lūkesčius dėl darbo užmokesčio.

„Gal lieka žemės ūkio, gal šiek aplinkosaugos sritis lieka, kur vyksta paskutinės diskusijos, kur galėtume patikslinti (biudžetą – ELTA)“, – teigė parlamentaras.

Tuo metu „aušriečių“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis sakė, kad šios lėšos galėtų būti rastos perskirstant keliams numatytą finansavimą, nors tai buvo socialdemokratų prioritetas.

„Tikrai nesutarėm, šiai dienai nematau, kad būtų toks sutarimas, dėl kitų biudžetų (…) viskas yra tvarkoj, bet su nacionaliniu biudžetu yra negerai“, – žurnalistams teigė R. Žemaitaitis.

Pasak jo, žemės ūkiui galėtų būti skirta papildomai 25-27 mln. eurų, lėšos būtų numatytos melioracijai, sėklininkystei, tuo metu aplinkosaugininkų atlyginimams jau rasti 70 tūkst. eurų ir dar trūksta panašios sumos.

„Aušriečio“ teigimu, klausimų frakcijai taip pat dar kyla dėl gynybos finansavimo paskirstymo.

„Ir reikia nepamiršti – gynybos arba dvigubos paskirtis egzistuoja šitas dalykas, kad krašto apsaugos ministras suderinęs su finansų ministru dvigubos paskirties objektus gali įtraukti į (gynybos – ELTA) finansavimą. Šiandien neturim atsakymų, kokie objektai papuls į dvigubos paskirties objektus. (…) Norėtume žinoti, už ką balsuojame, ar nebus taip, kad kažkokie rajonai remontuosis darželius ir gaus iš gynybos finansavimą“, – pridūrė jis.

Parlamentas antradienį balsavo už tai, kad galutinis balsavimas dėl biudžeto projekto vyks šią savaitę – priėmimas suplanuotas ketvirtadienį.

Paklaustas, ar turi patikinimą iš koalicijos partnerių „Nemuno aušros“, kad ketvirtadienio posėdyje jų frakcija palaikys biudžetą Seimo posėdžio salėje, J. Olekas ragino sulaukti galutinio balsavimo.

„Sulaukime to ketvirtadienio, (….) žadėjome mes visi, tam ir susirinkome, tam ir pasirašėme koalicinę sutartį, kad galėtume priimti tai, ką įsipareigojome“, – teigė J. Olekas.

„Bandome surasti tą kompromisą, kuris galėtų palikti vienodai nepatenkintus visus“, – pridūrė jis.

Seimo vadovas taip pat teigė besitikintis, kad rudens Seimo sesiją pavyks baigti laiku – iki gruodžio 23 d.

Anksčiau socialdemokratų pirmininkas Mindaugas Sinkevičius sakė, kad sesija gali būti pratęsta vieną sausio savaitę.

Žiniasklaida jau skelbė, kad pakoreguotame valstybės biudžeto projekte suplanuota papildomai 101,3 mln. eurų švietimo darbuotojų atlyginimams, dar 11,2 mln. eurų – statutinių pareigūnų darbo užmokesčiui.

Seimas taip pat spręs, ar skirti dar 3,8 mln. eurų Seimo kanceliarijai (atlyginimams, pirmininkavimo ES Tarybai pasirengimui ir TV programos „Seimo tiesiogiai“ transliavimui), 0,5 mln. eurų – Valstybės kontrolės (VK) darbuotojų atlyginimams kelti.

Užšaldžius nacionalinio transliuotojo LRT finansavimą, lėšos skiriamos kultūrai – iš viso 8,5 mln. eurų, iš jų 435 tūkst. eurų – M. K. Čiurlionio parodai Japonijoje, Tokijuje (235 tūkst.) ir Lietuvos metams Vokietijoje (200 tūkst.), likę daugiau nei 8 mln. eurų numatyti Kultūros ministerijos asignavimams.

Valdžios sektoriaus deficitas pakoreguotame projekte išlieka toks pats – 2,7 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), tačiau nevertinant karinės įrangos, ginklų ir atsargų įsigijimo statistinės išlaidų korekcijos didėja nuo 4,7 proc. BVP iki 5 proc. BVP.

Valstybės skola, lyginant su pirminiu 2026-2028 m. valstybės biudžeto projektu, auga nuo 45,1 proc. BVP iki 45,4 proc. BVP.

Pakoreguotame biudžeto projekte 2026 m. papildomų pajamų planuojama surinkti iš sumažėjusių skolos aptarnavimo kaštų, taip pat – iš smarkiau didinamų akcizų alkoholiui, kaitinamajam tabakui ir el. cigarečių skysčiui.