1 nuotr.Nuo 2026 m. sausio 1 d. Lietuvoje keičiasi minimalus darbo užmokestis. Nuo šios datos minimalusis valandinis atlygis negalės būti mažesnis nei 7,05 Eur, o minimalioji mėnesinė alga sieks 1153 Eur. Tačiau tik popieriuje.
Svarbu pažymėti, kad tai yra bruto darbo užmokestis, t.y., neatskaičius mokesčių, todėl darbuotojo faktiškai gaunamas darbo užmokestis „į rankas" gali skirtis priklausomai nuo mokamų mokesčių dydžio, taikomo neapmokestinamojo pajamų dydžio, mokesčių lengvatų ir kitų individualių aplinkybių.
„Darbuotojai turėtų atkreipti dėmesį, kad viešai skelbiami minimalios algos dydžiai visada nurodomi bruto, todėl reali gaunama suma priklauso nuo asmens mokestinės situacijos", - pabrėžia Valstybinės darbo inspekcijos Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė Ieva Piličiauskaitė-Dulkė.
Pažymėtina, kad 2026 m. sausį, išmokant darbo užmokestį už 2025 m. gruodį, taikomas 2025 m. galiojęs minimalus darbo užmokestis, t. y. 1038 Eur per mėnesį arba 6,35 Eur už darbo valandą. Tai reiškia, kad darbo užmokesčio dydis nustatomas pagal laikotarpį, už kurį atlyginimas apskaičiuojamas, o ne pagal jo išmokėjimo datą.
„Praktikoje vis dar pasitaiko situacijų, kai darbdaviai klaidingai orientuojasi į atlyginimo išmokėjimo laiką, tačiau teisinga taikyti tą minimalų darbo užmokestį, kuris galiojo uždirbimo laikotarpiu", - atkreipia dėmesį I.Piličiauskaitė-Dulkė.
Minimalus darbo užmokestis gali būti mokamas tik už nekvalifikuotą darbą, atitinkamai už vieną darbo valandą arba visą kalendorinio mėnesio darbo laiko normą. Vadovaujantis Darbo kodeksu, nekvalifikuotu darbu laikomas darbas, kuriam atlikti nekeliami jokie specialūs kvalifikacinių įgūdžių ar profesinių gebėjimų reikalavimai. Jeigu atliekamas kvalifikuotas darbas, darbo užmokestis turi būti didesnis už minimalų, o konkretūs dydžiai nustatomi pagal darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą.
„Minimalus darbo užmokestis nėra universalus atlygio dydis visiems darbams - jis gali būti taikomas tik tais atvejais, kai darbuotojas neatlieka kvalifikuoto darbo", - pažymi Darbo teisės skyriaus vedėja.
Anot jos, minimalioji mėnesinė alga ir minimalusis valandinis atlygis yra skirtingi dydžiai, ir vienas neprivalo atitikti kito. Tai reiškia, kad tais atvejais, kai darbo sutartyje nustatytas minimalusis valandinis atlygis, darbuotojo darbo užmokestis kiekvieną mėnesį gali skirtis ir, priklausomai nuo faktiškai dirbtų darbo valandų skaičiaus, gali būti tiek didesnis, tiek mažesnis už nustatytą minimaliąją mėnesinę algą.
Minimalaus darbo užmokesčio reikalavimo turi būti laikomasi nustatant darbuotojo bazinį darbo užmokestį, o ne vertinant visą darbuotojo gaunamą atlygį kartu su priedais ar priemokomis. Atitinkamai darbuotojo bazinis darbo užmokestis - valandinis atlygis, mėnesinė alga ar pareiginės algos pastovioji dalis - negali būti mažesnis už minimalų darbo užmokestį, o dirbant kvalifikuotą darbą - privalo būti didesnis, nepaisant to, kad darbuotojui papildomai skiriamos kitos darbo užmokesčio dalys.
„Priedai ar priemokos negali kompensuoti per mažo bazinio atlyginimo - tai viena dažniausių darbdavių daromų klaidų", - akcentuoja Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė.
