Net turtuoliai nemokės NT mokesčio

Vienus mokesčius padidino, įvedė naujų, tačiau kas atsitiko su nekilnojamojo turto (NT) mokesčiu - niekas nesupranta, gal net patys už jį balsavusieji.

Kaip pastebi Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos (LBAA) prezidentė Daiva Čibirienė, po šio Seimo sprendimo kaip tik bus surenkama daug mažiau NT mokesčio, nes nuo jo atleista daug turtingų žmonių, jį mokėjusių iki šiol.

„Vakaro žinios" jau skelbė, kad Seimas nusprendė nuo kitų metų keisti NT mokestį - pirmą būstą apmokestinti mažiausiai nuo 450 tūkst. eurų jo vertės „grindų", visus ne pagrindinius gyventojų NT objektus - nuo 50 tūkst. eurų jų bendros vertės. Dabar neapmokestinama riba visiems gyventojų NT objektams siekia 150 tūkst. eurų nuo bendros jų vertės. Kitaip tariant, dabar bus neapmokestintas ir trigubai brangesnis būstas. Negana to, Seimas pritarė Finansų ministerijos siūlymui pačiam brangiausiam NT mažinti tarifus. Vietoje siūlyto 1 proc. turtui nuo 600 tūkst. iki 1 mln. eurų vertės bus taikomas 0,8 proc. tarifas, brangesnis nei 1 mln. eurų vertės - ne 2 proc., tačiau 1 proc. tarifu.

Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė neabejoja, kad po tokio Seimo sprendimo NT mokesčio bus surenkama žymiai mažiau.

„Visų pirma patvirtinti du NT „krepšeliai" - pagrindiniam būstui, kurio neapmokestinama riba yra 450 tūkst. eurų, kai iki šiol neapmokestinama riba buvo 150 tūkst. eurų. Skirtumas - milžiniškas, reiškia, mokesčio nebemokės ir dalis prabangaus NT savininkų.

Be to, dabar atsirado ir antras „krepšelis" - likusiems būstams su 50 tūkst. eurų „grindimis". Reiškia, žmogus galės turėti 500 tūkst. eurų neapmokestinamo NT - su 450 tūkst. eurų riba pagrindiniam ir 50 tūkst. eurų antrajam. O šeimai neapmokestinama suma bus 1 mln. eurų! Kai šiuo metu šeimai neapmokestinama riba yra 300 tūkst. eurų. Buvo visokių išlygų turintiems vaikų ir panašiai, bet nėjo kalba apie milijonus eurų", - stebėjosi D.Čibirienė.

Pašnekovė nesuvokia, kam tokio projekto iš viso reikėjo, jei jis netgi patuštins biudžetą.

„Koks to tikslas? Sunku suprasti. Patys Seimo nariai, Biudžeto ir finansų komiteto nariai, jei jiems iš pradžių būtų kas pasakę, koks galutinis variantas gausis, tikrai net nebūtų pradėję svarstymo. O dabar taip gavosi, nes Seimo nariai yra pažeidžiami, įtakojami masių, daro sprendimus remdamiesi ne skaičiavimais, o emocijomis. Ir ne tik NT mokesčio įstatymas, bet ir visa mokestinė reforma paremta tik emocijomis. Be konkretaus loginio paaiškinimo", - teigė D.Čibirienė.

Pasak jos, nelogiškas buvo ir praėjusios Vyriausybės projektas, kai ketinta mokestį skaičiuoti nuo konkrečių savivaldybių NT kainų medianų.

„Pirma reikia apsispręsti, ar mes kalbame apie prabangos mokestį, ar apie NT mokestį. Nes jei kalbame apie prabangos mokestį, tai reikia apsispręsti, kas yra brangus turtas. Kodėl mes labiau mylime tuos, kurie savo turtą investuoja į akcijas, nes jos neapmokestinamos, nei tuos, kurie investuoja į NT - perka jį būtent Lietuvoje? Nes jei perki Ispanijoje, tai tas turtas apmokestinamas tik pagal Ispanijos teisę. O kai perki Lietuvoje, ir taip sumoki mokesčius Lietuvai, susijusius su to turto sukūrimu ir pirkimu", - kalbėjo asociacijos prezidentė.

Jos teigimu, jei kalbame apie NT mokestį, jo tarifas turėtų nepriklausyti nuo turto vertės.

„Kadangi apsisprendėme, kad tai ne prabangos mokestis, jis neturėtų didėti priklausomai nuo turto vertės. Turėtų būti vienodas tarifas visam turtui. Tik klausimas, kaip mes tą vienodumą suprantame - ar nuo mokestinės vertės, ar nuo NT ploto. Jei mes sakome, kad plyteles sudėti Ukmergėje prie namo kainuoja tiek pat, kiek tas pačias plyteles sukloti Vilniuje, tai tada turėtume skaičiuoti ne nuo mokestinės vertės, o nuo ploto", - svarstė pašnekovė.

D.Čibirienė sako, kad priimtas nelogiškas ne tik NT mokesčio įstatymas, bet ir visiškai nemokšiška yra visa mokestinė reforma - daugiausiai per skubėjimą.

„Mokesčiai yra toks dalykas, kuris reikalauja pamąstymų, skaičiavimų, diskusijų su visuomene. Tu negali tikėtis, kad padidinus tarifus automatiškai bus surenkama daugiau pajamų. Turi įvertinti būsimą žmonių elgseną ir kaip ta pakitusi elgsena paveiks pajamų planą, o tam reikalinga išsami diskusija. Jei dauguma žmonių sakys, kad dėl padidėjusių mokesčių stengsis mažiau vartoti, tai reikia galvoti apie kitokią reformos konstrukciją", - reziumavo D.Čibirienė.