Net ir užsakę legalias remonto paslaugas galite likti be draudimo išmokų

Į „Vakaro žinių" redakciją kreipėsi vilnietė Jolanta (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinomi - aut.past.). Neseniai ji užsakinėjo namų lauko durų spynos remontą ir vos nepakliuvo ant galimai nesąžiningų verslininkų kabliuko.

„Mano lauko durų spyna jau kuris laikas „streikavo", būdavo sunku ją atrakinti. Vieną dieną nutiko taip, kad spyna visai nebeveikė ir aš nebegalėjau jos užrakinti. Kadangi likau įkalinti bute, pradėjau ieškoti, kas teikia skubias spynų remonto paslaugas ir radau vieną tuo užsiimančią įmonę Vilniuje.

Ši atsiuntė meistrą, kuris atvykęs įvertino situaciją ir nurodė, kad reikia keisti spyną nauja. O tai - ne pigi paslauga. Nauja spyna ir jos pakeitimas iš viso man kainavo 480 eurų. Atlikau mokėjimą pavedimu, tačiau sąskaitos faktūros negavau. Meistras pažadėjo, kad ją atsiųs kolegos iš įmonės administracijos", - pasakoja Jolanta.

Ji sako, kad meistras iš karto įspėjo, kad kaina nebus maža, tačiau paklausęs, ar Jolanta turi draudimą, patikino, kad bent dalį pinigų ji galės susigrąžinti.

Tačiau Jolanta ne juokais sunerimo, kai kelias savaites žadėtos sąskaitos faktūros nesulaukė, o įmonės vadovas jau nei telefonu atsiliepė, nei į el.laiškus reagavo.

„Dabar jaudinuosi, kad likau apgauta nesąžiningų paslaugų tiekėjų. Greičiausiai, sąskaitos nebesulauksiu. O be jos negaliu kreiptis ir į draudimą", - sunerimo Jolanta.

„Vakaro žinios" kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių tarnybą su klausimais, kaip elgtis gyventojams tokiu atveju ir ar tarnyba gali tarpininkauti ar inicijuoti paslaugų tiekėjo tyrimą. Tarnybos atstovė Dalia Malinauskienė nurodė, kad dėl konkrečiai Jolantos samdytų paslaugų tiekėjų iki šiol nėra gavusi jokio skundo.

Ir pridūrė, kad jeigu vartotojas negauna užsakytų paslaugų, o paslaugos teikėjas neatsako, dėl ginčo sprendimo vartotojas gali kreiptis į tarnybą ir prašyti atlikti tyrimą: „Labai svarbu, kad vartotoja kartu su prašymu pateiktų visą turimą užsakymo informaciją, bankinio pavedimo kopiją, susirašinėjimą su verslininku. Vertindama pateiktus įrodymus, specialistai priims sprendimą dėl ginčo, kuris yra privalomas vykdyti. Jei kiltų įtarimas, jog verslininkas veikia nelegaliai ar netinkamai vykdo savo finansinę apskaitą, neteikia apmokėjimą įrodančio dokumento, informacija būtų perduodama atsakingoms institucijoms."

Be to, atstovė nurodė, kad teisės aktai įpareigoja verslininką teikti kontaktinę informaciją, duomenis apie parduodamą prekę ar paslaugą. Jeigu verslininkas atitinkamos informacijos neteikia, jam, paprastai pateikiamos rekomendacijos, o jei į jas neatsižvelgia, tarnyba gali skirti baudą iki 5 tūkst. eurų.

Kaip „Vakaro žinioms" situaciją pakomentavo Valstybinės mokesčių inspekcijos kontrolės departamento direktorė Laura Viešūnienė, gyventojas, sumokėjęs už prekę ar paslaugą, visuomet turi gauti apskaitos dokumentą.

Apskaitos dokumentas, pavyzdžiui, sąskaita faktūra, kasos aparato kvitas ar pirkimo-pardavimo kvitas, yra svarbus saugiklis ir būtinas ne tik norint pasinaudoti draudimo kompensacija, bet ir norint prekę grąžinti, pakeisti ar pasinaudoti garantiniu aptarnavimu. Tai yra prekės ar paslaugos įsigijimo įrodymas, oficialus dokumentas, padedantis gyventojui apginti savo teises, pavyzdžiui, kilus ginčui dėl paslaugos kokybės.

Beje, VMI atstovė nurodė, kad gyventojai prieš įsigydami prekes ar paslaugas, gali patikrinti, ar verslininkas vykdo veiklą legaliai. Tai galima sužinoti VMI interneto puslapyje. Tiesa, tiek ieškant juridinių, tiek fizinių asmenų, reikia nurodyti jų identifikacinį numerį.

Pavyzdžiui, individualios veiklos pažymos kodą. O šios informacijos Jolantos paslaugų tiekėjo svetainėje rasti nepavyko.

Tikrina visus pranešimus

Be to, įtarus, kad verslininkai vykdo veiklą nelegaliai, bet kuris gyventojas gali apie tai pranešti VMI.

„Aptariamu atveju gyventoja nurodo, kad už paslaugą sumokėjo banko pavedimu. Pagal tokius pranešimus, kai yra aiškus pajamų gavėjas, VMI gali lengviau nustatyti mokesčių įstatymų pažeidimus ir imtis atitinkamų veiksmų.

Patariame gyventojams būti rūpestingiems ir apdairiems prieš sudarant sandorius. Apie galimus mokesčių įstatymų pažeidimus praneškite VMI, o jeigu kyla įtarimų, kad vykdoma ne tik neregistruota, bet ir neteisėta veikla, tuomet reikėtų kreiptis į teisėsaugos institucijas", - nurodė L.Viešūnienė.

Sutapimas ar ne, tačiau vos situacija pradėjus domėtis „Vakaro žinioms", Jolantą pasiekė ir ilgai laukta sąskaita faktūra. Su ja ji kreipėsi į draudimą ir sužinojo, kad išmoka jai vis tiek nebus sumokėta.

„Pasirodo, kad mano sutartyje yra numatyta, kad draudimo įmonė pati gali atsiųsti meistrą tokiu atveju. Kadangi meistrą išsikviečiau savarankiškai, nors viską sąžiningai sumokėjau ir turiu reikalingus dokumentus, draudimas vis tiek man nemokės jokios kompensacijos.

Taigi, likau ne tik patyrusi finansinių nuostolių, bet ir sugaišau nemažai laiko visiems šiems aiškinimams, o tai man kainavo nemažai nervų. Galiu tik įspėti kitus, kad reikia labai atidžiai skaityti sutartis, kurias esate sudarę su draudėju, o prieš užsakant paslaugas padaryti „namų darbus" ir visada reikalauti mokėjimo dokumentų", - apgailestauja Jolanta.