Nesulaukus KAM atstovų, NSGK siūlys naują datą uždaram posėdžiui: ministrė politikuoja

„KAM nusprendė politikuoti, nepasirodė. Ir tie valstybės reikalai sprendžiami ambicijomis, o ne darbais. Čia yra spjūvis ne tik komitetui, visam Seimui, bet ir visiems Lietuvos žmonėms į veidą. (...) Mes negalėjome jų (klausimų – ELTA) aptarti, nes KAM ir kariuomenė vadovauja šiems klausimams, mes turime išgirsti iš jų. Jeigu jie nepasirodo, atsisako ateiti į komitetą, man yra kraupu“, – žurnalistams po NSGK posėdžio teigė G. Jeglinskas. 

„Mes paskirsime datas. Tikriausiai, rugsėjo 3 dieną sugrįšime su šiais klausimais. Tiek dėl įsigijimų, tiek dėl kariuomenės prioritetų, tiek dėl oro erdvės strategijos. Labai tikimės geranoriško jų atėjimo“, – akcentavo jis. 

KAM ir kariuomenės vadovybės sprendimą nedalyvauti posėdyje pats G. Jeglinskas laiko jam skirta politine žinute. 

„Čia yra grynai politinė žinutė. Jeigu ji yra (nukreipta – ELTA) į mane, tai man vienodai, man gaila Lietuvos. Man svarbu, kad būtų užtikrintas Lietuvos saugumas“, – svarstė demokratas. 

Trečiadienį vyksiančio posėdžio metu NSGK nariai ketino aptarti planus įsigyti tris braziliškus karinius orlaivius, įvertinti planuojamus įsigijimus, siekiant kovoti su dronų keliamomis grėsmėmis bei išklausyti žvalgybos vertinimą dėl rugsėjo 12–16 d. planuojamų Rusijos ir Baltarusijos bendrų karinių pratybų „Zapad“.

D. Šakalienė: boikoto nėra 

Savo ruožtu, reaguodama į NSGK pareiškimus, krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė tikina, kad ministerija ir kariuomenė nesiekia boikotuoti posėdžių. Pasak jos, komiteto paprašyta nukelti posėdį, mat KAM dar vykdo tam tikrus darbus.

„Mes labai tvarkingai lankėme visus NSGK posėdžius, daugumoje NSGK posėdžių buvo kviečiama Krašto apsaugos ministerija ir mes visus juos tvarkingai aplankėme ir daugumoje posėdžių dalyvavau aš, kaip ministrė“, – Eltai teigė D. Šakalienė. 

„Tam tikrų klausimų svarstymas turėtų būti derinamas tarp NSGK pirmininko ir KAM. Pakartotinai išsakėme kvietimą atvykti į Gynybos štabą ir išklausyti pristatymo dėl „Zapad“, tas kvietimas ir toliau galioja. Dėl kitų klausimų svarstymo, kadangi šiuo metu dar vyksta tam tikri darbai, prašome juos svarstyti rugsėjo pradžioje“, – akcentavo ji. 

L. Kasčiūnas: NSGK galėtų paraginti KAM atsisakyti lėktuvų pirkimo

Tuo metu konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas siūlo NSGK priimti sprendimą, kuriuo ragintų ministeriją atsisakyti planuojamo braziliškų lėktuvų pirkimo. 

„Tai ne ministrės asmeniniai pinigai, tai ne socialdemokratų partijos pinigai (...) Prioritetai yra visai kiti. Reikia dangų saugoti, reikia užsiimti dronizacija, kova su dronais. Trys transportiniai lėktuvai neturės jokios kovinės galios“, – žurnalistams teigė L. Kasčiūnas.

„Aš jau šiandieną siūliau priimti NSGK sprendimą, raginantį atsisakyti šio pirkimo arba bent jau nukelti jį į ateitį“, – pabrėžė politikas. 

Kaip skelbta anksčiau, birželio 18 d. posėdžiavusi Valstybės gynimo taryba (VGT) pritarė KAM bei Gynybos resursų agentūros (GRA) siūlymui plėsti Lietuvos kariuomenės oro pajėgas. Ministerija planuoja jungtis prie šalių grupės ir derėtis dėl trijų C-390 Millennium orlaivių įsigijimo iš Brazilijos bendrovės „Embraer Defense & Security“. 

Nors sprendimas dėl lėktuvų įsigijimo jau buvo patvirtintas VGT, L. Kasčiūnas tikina, kad dar ne vėlu jo atsisakyti. 

„Krašto apsaugos ministrė gali rasti vidinių jėgų pripažinti, kad dabar yra ne laikas tokiam pirkimui ir pasiūlyti VGT nukelti tą pirkimą. Dar nėra negrįžtamas taškas, nėra parašų“, – pabrėžė jis. 

Šiuo metu Lietuvos kariuomenės Karinės oro pajėgos turi 3 transportinius lėktuvus „C–27J Spartan“.

Pasigedo kariuomenės įžvalgų dėl „Zapad“ pratybų 

Pasak G. Jeglinsko, posėdyje nuotoliniu būdu dalyvavusi Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) vadovybė NSGK narius supažindino su informacija apie rugsėjį vyksiančias „Zapad“ pratybas.

„Mes išgirdome AOTD, kurių vadovybė nepabijojo prisijungti internetu ir papasakoti, kas vyksta su „Zapad“ pratybomis, kad iš tikro galėtume suvokti tų pratybų dydį, mastą, galimas grėsmes Lietuvai“, – kalbėjo G. Jeglinskas.

„Žinome, kad jos bus ženkliai mažesnės pagal savo mastą. Rusija yra užstrigusi toje pačioje Ukrainoje. Mūsų kariuomenė ir žvalgyba yra budri, pasirengusi, stebi situaciją tiek Lietuvoje, tiek NATO žvalgybos institucijose“, – pabrėžė jis. 

Visgi, demokratas sako šiuo klausimu pasigedęs posėdyje nedalyvavusios kariuomenės vadovybės įžvalgų. 

„Labai gaila, vėlgi, kad neturėjome kariuomenės. Čia man yra labai keista, kai politikė (D. Šakalienė – ELTA), kuri, su visa pagarba, nesupranta šitų dalykų – neleidžia kariuomenei ateiti į komitetą ir pristatyti, kaip kariuomenė yra pasirengusi, kai ateina „Zapad“ pratybos, kaip mes ginsime Lietuvos teritoriją“, – dėstė G. Jeglinskas.

„Aš tikrai nepolitikuoju. „Zapad“ klausimai yra „Zapad“ klausimai, išgirdome iš AOTD, būtų labai gerai išgirsti ir iš Lietuvos kariuomenės, kuri užtikrina visą karinį pasirengimą. (...) Pasirodo, jiems yra neleidžiama atvykti“, – akcentavo NSGK pirmininkas.

Savo ruožtu socialdemokratas Juozas Olekas tikino, kad kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras negalėjo dalyvauti posėdyje dėl trečiadienį vykstančio NATO kariuomenės vadų susitikimo. 

ELTA primena, kad rugsėjo 12–16 d. planuojamos Rusijos ir Baltarusijos bendros karinės pratybos „Zapad“. Jų metu bus vykdomos oro gynybos pratybos, išbandomi gynybiniai kovos scenarijai, įsibrovėlių atrėmimas ir taktinė aviacijos parama. 

Planuojama, kad pratybose dalyvaus apie 13 tūkst. karių – gerokai mažiau nei 2021 m., t. y. likus metams iki Rusijos invazijos į Ukrainą, kai „Zapad“ dalyvavo apie 200 tūkst. karių. 

Praėjusią savaitę krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas teigė, kad Lietuvos karinės žvalgybos vertinimu, pratybose „Zapad 2025“ dalyvaus iki 30 tūkst. karių.