Nejaugi Seimas atsigręš į šeimą?

L.Girskienė teikia Seimo statuto pataisas, viena kurių siūlo nustatyti, kad, teikiant įstatymo projektą, jo aiškinamajame rašte turėtų būti nurodyta ne tik tai, kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai, kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai ir t.t.

Turėtų būti nurodyta ir tai, kokią įtaką priimtas įstatymas turės šeimų gerovei ir gimstamumui šalyje.

„Tikimasi dvejopų teigiamų pasekmių. Pirmiausiai pakeitimas leis išvengti atsitiktinės neigiamos įtakos šeimų gerovei ir gimstamumui, kai teikiami projektai neprivalo būti įvertinami šiais aspektais, o taip pat tikimasi, kad pakeitimas paskatins koncentruotis į įstatymų leidybą, kuri turėtų teigiamą poveikį šeimų gerovei ir gimstamumui", - teigia L.Girskienė.

L.Girskienė siūlo įtvirtinti nuolatinę Šeimos ir vaiko reikalų komisiją ir apibrėžti jos veiklos kryptis taip, kad būtų užtikrintas tiek teisėkūros, tiek parlamentinės kontrolės funkcijų nuoseklumas.

Komisijai numatoma suteikti kompetenciją nagrinėti ir rengti teisės aktų projektus, susijusius su santuokų stabilumu ir šeimos gerovės stiprinimu, demografijos reguliavimu ir gimstamumo skatinimu, vaiko teisių ir teisėtų interesų užtikrinimu, ir kitais, su šeimos politika susijusiais, klausimais.

Taip pat įtvirtinama parlamentinės kontrolės funkcija, apimanti nacionalinių strategijų ir programų įgyvendinimo vertinimą bei valstybės biudžeto lėšų, skirtų gimstamumui skatinti, šeimos ir vaiko teisių apsaugos politikai, panaudojimo stebėseną.

- Komitetai per plenarinį posėdį tam tikrais klausimais pristato savo poziciją, komisijos - ne. Kam iš viso toks Seimo darinys, kaip komisija, reikalingas? - „Vakaro žinios" pasiteiravo Ligitos GIRSKIENĖS.

- Komisija yra labiau patariamasis organas. Tačiau ji reikalinga, kad vyktų diskusijos tam tikrais klausimais, būtų studijuojama užsienio šalių praktika. Komitete labiau vyksta teisėkūros procesai - svarstomi projektai, pasiūlymai.

Komisijoje galima labiau išdiskutuoti, pavyzdžiui, su kokiomis problemomis susiduria šeimos, kokių sprendimų reikia siekiant gerinti demografinę situaciją.

Turime pasitvirtinę Šeimos politikos strategiją, tačiau ji padėta giliai į stalčių, niekas apie ją nekalba, o laikas pradėti kalbėti.

Dabar visas dėmesys koncentruojamas į vienos lyties asmenų santuokas, šeimos sudarymą ir jų teises. O tradicinės šeimos modelis ir demografinė situacija atsidūrė paraštėse.

Todėl komisijos, kuri rūpintųsi šeimos politika, būtinai reikia. Mielai sutikčiau, kad net ne komisija, o komitetas atsirastų.

Aš su savo pasiūlymu noriu pradėti diskusijas, nes komisija tikrai reikalinga. Nes mes neturime kur apie tai kalbėti.

O, pavyzdžiui, Ateities komitetas neduoda jokios pridėtinės vertės, jame kalbama ne apie realias problemas, o apie „kosmoso reikalus" ir nežinau, ar Seimui reikia apie tai kalbėti.

- O kodėl išskiriamos būtent vienalytės šeimos, kodėl joms skiriamas ypatingas dėmesys?

- Gal tai mados reikalas. Praėjusioje kadencijoje valdančiąją koaliciją sudarė partijos, kurioms tai yra aktualu, todėl jos pasinaudojo galimybe apie tai kalbėti, bet tik sukiršino visuomenę. Nes jos neatsiklausė.

O kai pradėjo diskusijas, paaiškėjo, kad apie 70 proc. visuomenės nepritaria, kad vienalytės poros būtų pripažįstamos šeimomis ir galėtų naudotis šeimos konstitucinėmis teisėmis.

- Dauguma politikų pripažįsta, kad turime rimtų demografinių problemų, tačiau šeimos, kurios jas gali bent iš dalies padėti spręsti, išstumtos į užribį, o vienalytės juk prie to prisidėti negali...

- Tai manęs dažnai žmonės ir klausia, kodėl mes skatiname būtent tokias poras, nors iš jų negimsta vaikai. Ir neprisideda prie Tautos, jos genofondo išsaugojimo. Todėl negalime pasiduoti kitų šalių įtakai.

Man gerasis pavyzdys yra Lenkija. Taip, ji kartais perlenkia lazdą, bet svarbiais klausimais nepasiduoda ES spaudimui.

- Siūlote, kad teikiamo projekto autoriai nurodytų, kokią įtaką priimtas įstatymas turės šeimų gerovei ir gimstamumui šalyje. Galite pateikti konkrečių pavyzdžių, kokie pastaruoju metu teikti projektai tam darytų neigiamą, o kokie teigiamą įtaką?

- Pavyzdžiui, aš registravau projektą dėl valstybinių pensijų - kad jas gautų ir motinos, kurios išaugino ne 5 vaikus ar daugiau, o ne mažiau nei 3.

Jei įsigaliotų mano siūlytos Seimo statuto pataisos, aš jau turėčiau nurodyti, kuo toks siūlymas dėl valstybinių pensijų prisidėtų prie gimstamumo, šeimos gerovės, o įtaka tikrai būtų teigiama.

Arba kolegos žada registruoti projektą dėl reprodukcinės sveikatos - kad, pavyzdžiui, būtų galima laisvai daryti abortus. Tai šituo atveju turėtų būti įrašyta, kad demografijai tai darytų neigiamą įtaką ir paaiškinta, kuo.

- Jei jūs turėtumėte sprendimo galią, kokių sprendimų, kurie padėtų spręsti demografines problemas, pateiktumėte. Aišku, įvertinus realias biudžeto galimybes, nes jei kas pasiūlys už kiekvieną pagimdytą vaiką mokėti dešimttūkstantines vienkartines išmokas, tai jau būtų nerimta.

- Man kaip moteriai, dviejų vaikų mamai, siekiančiai karjeros, labai svarbu turėti galimybę derinti karjerą su šeima. Todėl reikia lankstesnių darbo sąlygų.

Aišku, būtinas stabilumas, pagalba jaunoms šeimoms įsigyjant būstą, pagalba auginant vaikus - pavyzdžiui, didesni vaiko pinigai. O galvojant apie senatvę man svarbu gauti orią senatvės pensiją. Jei aš aukoju karjerą ir auginu vaikus, tai valstybė turėtų pasirūpinti mano senatve.

Aš pati dukrą gimdžiau 2004 m. Tada iš „Sodros" gaudavome, berods, 70 proc. buvusios algos dydžio mėnesines išmokas net ir antrais metais.

Ir tie laikai buvo gimdymų bumas, nes šeimos jautėsi saugios: esant mažam vaikui motinai beveik nėra šansų dirbti, todėl tokios išmokos garantuodavo, kad šeimos neištiks rimtesni finansiniai sunkumai.

Dabar išmokos - daug mažesnės, nes tokios išmokos - brangiai valstybei kainuojančios priemonės. Todėl reikia ieškoti ir kitų.

- Vis mažiau mūsų moterys gimdo, bet vis daugiau žmonių atvažiuoja iš trečiųjų šalių, o darbdaviai reikalauja, kad būtų leidžiama įsivežti dar daugiau. Ar dėl to ateityje negali kilti įvairių problemų, neramumų?

- Aš, kaip ir turbūt dauguma Lietuvos piliečių, norėčiau, kad Lietuva geriau susimokėtų o ne įsileistų į Lietuvą migrantus, kurie mums yra brukami. Ir mažiau patiems kviesti, ypač žmones, kurie mums yra labai tolimi kultūriškai, religine prasme ir t.t.

Jų skaičių tikrai turime riboti, nes matome, kas dabar darosi Skandinavijoje, Vokietijoje ir kitur, kur vos ne pusę gyventojų kai kuriuose miestuose sudaro musulmonai.

Kurie nesistengia integruotis, dėl to kyla neramumai. Migracijos didinimas kelia pavojų mūsų genofondui. Neseniai buvau Islandijoje, tai sužinojau, kad ši šalis moka vyrams, jog jie grįžtų į tėvynę ir taip būtų susigrąžintas europietiškas genofondas.

Mums, „valstiečiams", yra labai svarbus nenutautėjimas, tradicijų, genofondo išsaugojimas ir panašiai. Todėl gal kartais radikaliai pasisakome, bet reikia sprendimų, kad išsaugotume Lietuvą, neužimta kitų tautybių žmonių, kurie turi kitokį supratimą apie kultūrą, tradicijas, kalbą ir t.t.

Kalbai irgi kilęs didžiulis pavojus, kai kuriems Lietuvoje gyvenantiems ir dirbantiems užsieniečiams suteikėme teisę nesimokyti lietuviškai.

Tačiau turi būti taip: atvažiavai į šalį ir sekančią dieną jau pradedi mokytis lietuvių kalbos. Tokia sistema yra išvystyta Skandinavijoje. Ten niekas neklausia, nori tu kalbėti vietos kalba ar ne. Nemoki - neturi teisės dirbti. Jei nepaklūsti tos šalies tvarkai, turi grįžti ten, iš kur atvykai.