Nebeaišku, kas gali tapti KT teisėju

Tam itin priešinasi vienas konservatorių lyderių Jurgis Razma, kuris visiškai priešingai kalbėjo, kai jo bendrapartietis ir Seimo frakcijos kolega Stasys Šedbaras buvo tvirtinamas to paties KT teisėju.

Tiesa, J.Razma dėsto kitus argumentus dėl J.Sabatausko.

Tęsiantis diskusijoms dėl Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko Juliaus Sabatausko skyrimo KT teisėju, konservatoriai neatmeta galimybės kreiptis į KT, prašydami išaiškinimo, ar parlamentaro pareigų ėjimas gali būti prilyginamas teisiniam darbui.

„Kandidatui į KT teisėjus yra Konstitucijoje numatyti reikalavimai turėti 10 metų teisinio darbo stažą. Aš suprantu, kad teisiškai situacija dabar yra dviprasmiška - yra toks Vyriausybės nutarimas, kur į teisinio darbo stažą įtraukiamas ir buvimas Seimo nariu. Nors kai kalbėjau su buvusiais KT teisėjais, jie stebisi ir mano, kad tas Vyriausybės nutarimas neprieštarauja Konstitucijai", - žurnalistams sakė konservatorius Jurgis Razma.

- Esate registravęs projektą, kad KT teisėjas privalėtų turėti 10-ies metų teisininko stažą? Jei taip, ar tai nėra projektas, skirtas vienam žmogui - J.Sabatauskui? - „Vakaro žinios" pasiteiravo Jurgio RAZMOS.

- Matote, tas reikalavimas dėl tikro 10-ies metų teisinio darbo stažo ir dabar egzistuoja. Jis nustatytas ir KT įstatyme, ir Konstitucijoje. Bet yra įvairių bandymų šį reikalavimą interpretuoti netiksliai, todėl esu registravęs projektą, kuriuo tiesmukiškai pasisakau dėl 10-ies metų darbo stažo. Tačiau ir be mano projekto tas reikalavimas yra pakankamai aiškus. Tik J.Olekas to nepaiso, ką ir konstitucinės teisės ekspertai yra akcentavę. Antradienį, rugsėjo 30 d., yra numatytas J.Sabatausko kandidatūros pateikimas Seime. Jis 10-ies metų teisinio darbo stažo neturi, tačiau J.Olekas mano, kad buvimas Seimo nariu irgi turi būti įskaitomas į teisinio darbo stažą.

- Jei J. Sabatauskas dirbtų ne Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete, o, tarkime, Kultūros komitete, galbūt tada sunkiau būtų laikyti, jog jis dirbo teisinį darbą?

- Neturi užsiskaityti, kokiame Seimo komitete bedirbtų. Turi būtų užimamos tokios pareigos, kurios reikalauja turėti aukštąjį universitetinį teisininko išsilavinimą. Nei Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkui, nei bet kokiam kitam Seimo nariui tokio reikalavimo nėra. Jei J.Sabatauskas būtų dirbęs advokatu, prokuroru ar teisėju, jei būtų dėstęs teisės dalykus universitete - tada tvarkoje, nes tuo gali užsiimti tik teisininkas. O Seime, kaip minėjau, gali dirbti žmogus su bet kokia specialybe ir net vadovauti Teisės ir teisėtvarkos komitetui. Tame ir yra skirtumas tarp J.Sabatausko bei Stasio Šedbaro, kuris yra dirbęs ir prokuroru, ir advokatu, ir dėstęs universitete. Jei kas nori pasakyti, kad tarp šitų teikimų yra analogija, tai taip nėra.

- Bet dėl „atvėsimo" laikotarpio tai analogija yra.

- Na, kas tą „atvėsimą" nuo politikos akcentuoja, tai taip. Be „atvėsimo" ne tik S.Šedbaras, bet ir Stasys Stačiokas kadaise buvo tapęs KT teisėju. Bet formalių reikalavimų dėl „atvėsimo" žmogaus, turinčio tikrą teisinio darbo stažą, nėra.

- Priminėte S.Šedbaro atvejį. Ar jums nėra keista, kad jis KT nenusišalina ir nuo sprendimų dėl projektų, kuriems pritardavo kaip Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas, konstitucingumo?

- Nežinau, nusišalina jis ar ne, bet šiaip kodėl jis turėtų nusišalinti? Kodėl įsivaizduojame, kad, tapęs KT teisėju, jis negalėtų bylų objektyviai nagrinėti? Jeigu priiminėjant įstatymą nebuvo iškilęs prieštaravimo konstitucingumui klausimas ir Seimas nusprendė, kad viskas tvarkoje, tai ar tai, jog tu balsavai už tą projektą, po to KT trukdo objektyviai įvertinti, ar jis yra antikonstitucinis? Tikras teisininkas tikrai gali susikoncentruoti ir objektyviai nagrinėti nepriklausomai nuo to, kaip balsavo Seime. Tie dalykai yra perdėti. Svarbu, kad žmogus būtų su reikiama teisine patirtimi, kvalifikacija, turėti tikrą teisininko sąžinę.

- Ar jums KT sprendimai kartais nekelia nuostabos?

- Galime turėti įvairias nuomones. Aš, pavyzdžiui, kritiškai vertinu KT sprendimą dėl teisėjų, tarp jų ir paties KT teisėjų, atlyginimų. Man atrodo, kad KT galėjo atsisakyti nagrinėti šį klausimą, kai jo teisėjus tai tiesiogiai liečia pačius.

- O dėl vienalyčių šeimų ir panašių klausimų, kurie net nėra įrašyti į Konstituciją? Ar tai nėra interpretacija to, ko Konstitucijoje net nėra, vos ne jos tam tikrų nuostatų perrašymas?

- Na, galime turėti įvairias nuomones, bet privalome paisyti KT nutarimų. Arba, keičiantis KT sudėčiai (KT kas treji metai atnaujinamas vienu trečdaliu. KT teisėjus, taip pat ir atnaujinant Teismo sudėtį, skiria Seimas po lygiai iš kandidatų, kuriuos pateikia Respublikos prezidentas, Seimo pirmininkas ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas), iš naujo kreiptis, kad KT paisytų Konstitucijos doktrinų. Jei daug abejonių dėl ankstesnio KT sprendimo kyla. Bet nėra daug atvejų, kai tų abejonių kiltų, daug daugiau atvejų, kai abejonių nekyla.

- Bet ar nėra keista, kai 9 KT teisėjai, kurie net nėra rinkti Tautos, turi daugiau galių už Tautos rinktą Seimą? Kad jie nusprendžia tai, ko net nėra Konstitucijoje ir kai kurias normas performuluoja?

- Veikiau ne performuluoja Konstituciją, o ją praplečia. Pas mus yra tokia sistema. Ir politikai, kurie yra išrinkti, kartais priiminėja tokius įstatymus, kad... Seimo narių yra daug be kompetencijos, o KT dirba kompetentingi teisininkai, todėl reikia džiaugtis, jog jie ištaiso kai kurias mūsų klaidas.

- Tačiau Seimas bet kokiu atveju yra renkamas Tautos, priešingai nei KT...

- Tam tikra prasme ir KT yra renkamas Tautos, nes būtent Tautos renkamas Seimas KT teisėjus patvirtina. Manau, sistema yra tinkama ir geresnę vargu ar sugalvosi. Jei sugalvotume, kad teisėjai būtų tiesiogiai renkami, ar nesulauktume, kad būtų išrenkami ne kompetentingi, o labiau pasižymintys artistų savybėmis? Nemanau, kad reikėtų imti JAV pavyzdį, kur ir kai kurie teisėjai bei prokurorai yra renkami.