Nausėda: garantuoti, kad dronų incidentų nepasitaikys ateityje, niekas negali

„Šiandien krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas vyksta į Ukrainą ir aš manau, kad vienas iš svarbiausių jo klausimų tenai turėtų būti būtent, kaip galėtume bendradarbiauti su Ukrainos institucijomis, kad galėtume efektyviau kovoti su šia grėsme. Garantuoti, kad tokių incidentų nepasitaikys ateityje, niekas negali – nei mes, nei Lenkija, nei kitos valstybės“, – po pasitarimo užsienio ir saugumo klausimais Prezidentūroje teigė G. Nausėda

„Tai yra tiesiog, deja, šitos Rusijos agresijos prieš Ukrainą pasekmė“, – akcentavo jis. 

Šalies vadovas pabrėžė būtinybę stiprinti šalies oro gynybą, ypatingą dėmesį skiriant žemame aukštyje skrendančių dronų aptikimui. Kartu jis pažymėjo, jog sistemų įsigijimą lėtina tiekimo, gamybos ir suderinamumo iššūkiai.

„Pirmiausia, turime skirti dėmesį detekcijos pajėgumams, nes vis dar konstatuojame, kad mūsų silpniau pridengta vieta, kuomet dronai skrenda nedideliame, tai yra, iki 300 metrų aukštyje. Šiuo atveju – taip ir buvo. Turime planus, ir Krašto apsaugos ministerija yra pateikusi, kaip jie ketina įsigyti visas reikalingas priemones tam, kad būtų galima ne tik užsiimti efektyvia detekcija, bet ir kovoti su tais dronais“, – kalbėjo prezidentas. 

„Problema yra ta, kad ne visi tie planai įgyvendinami štai čia ir dabar, nes nėra taip, kad parduotuvės lentynoje sustatyti antidroniniai įrenginiai ir galima juos visus iš karto įsigyti. Yra tam tikri tiekimo, gamybos planai ir jie yra labai aiškiai žinomi. Yra ir tam tikrų suderinamumo tarp skirtingų įrengimų aspektai“, – pabrėžė jis. 

Nors šalies vadovas pripažįsta, kad iššūkių, susijusių su oro gynyba, yra, anot prezidento, šalies dangus nėra „kiauras“.

Prezidentas taip pat priduria, jog su sunkumais, užfiksuojant bei atremiant bepiločius, susiduria net ir karo sąlygomis veikiančios valstybės. 

„Nėra taip, kad jis (dangus – ELTA) būtų kiauras (…), deja, tenka konstatuoti, kad ir pačioje Ukrainoje, kuomet Rusija paleidžia dronų spiečių, dalis dronų sunaikinama, detektuojama, dalies nepavyksta užfiksuoti“, – sakė prezidentas. 

„Šimtaprocentinio efektyvumo nepasiekia net ir ta valstybė, kuri karo sąlygomis tobulina savo techniką, technologijas. Tiesog to neįmanoma padaryti (…). Taip, be jokios abejonės, tai kelia papildomą grėsmę mūsų žmonių sveikatai ir saugumui, todėl lenktyniaujame su laiku, stengiamės įsigyti tai, ką greičiausiai galima įsigyti“, – pabrėžė jis. 

Varėnos rajone nukrito ukrainietiškas dronas

Pirmadienio naktį į Lietuvos oro erdvę įskrido ukrainietiškas dronas. Bepilotis nukrito Varėnos rajone, šalia Lavyso ežero. Kaip vėliau buvo pranešta, šis dronas buvo nuklydęs po vykdytos operacijos prieš Rusiją. 

Kol kas neaišku, kokio tipo tai dronas, taip pat – iš kur jis atskrido. 

Kariuomenė informavo, jog sprogmenų rasta nebuvo, tačiau tai esą dar nereiškia, kad jų išvis nebuvo. 

Į šalies oro erdvę įskridęs nebuvo užfiksuotas radarų – apie incidentą tarnybos sužinojo pirmadienį popiet. 

Antradienį policija informavo toliau sauganti vietą, kurioje galimai nukrito dronas. Nuo ežero ledo renkamos nuolaužos, kitos detalės bei reikalinga medžiaga tyrimui. 

ELTA primena, kad pernai liepos pabaigoje policija informavo apie į Lietuvą iš Baltarusijos įskridusį nenustatyto tipo bepilotį orlaivį. Nukritęs dronas su pritaisytu sprogstamuoju užtaisu buvo rastas Jonavos rajone esančiame poligone. 

Panašus atvejis buvo užfiksuotas ir liepos 10 d. – tuomet šalies oro erdvę pažeidė iš Baltarusijos atskridęs bepilotis orlaivis „Gerbera“. Tarnybų teigimu, dronas pavojaus nekėlė.