Nausėda apie LRT įstatymo pataisas: tokie rimti pakeitimai negali būti daromi skubos tvarka

„Skubos tvarka tokių rimtų įstatymo pakeitimų negali būti daroma. Skuba reiškia tik viena, kad nenorima išklausyti kitokios nuomonės, nenorima išklausyti ekspertų išvadų, rekomendacijų ir kad stumiama buldozeriu“, – pirmadienį spaudos konferencijoje teigė G. Nausėda. 

„Viena vertus, iš pozicijos pusės nebus buldozerio, kita vertus, iš opozicijos pusės išgirdome pažadą, kad nebus filibusterio“, – akcentavo jis. 

Šalies vadovo vertinimu, Seime svarstomos LRT įstatymo pataisos sukėlė pernelyg daug pykčio visuomenėje ir politikų gretose. 

„Šiandien Lietuvoje pernelyg daug pykčio, pernelyg daug įtūžio. Suprantu, kad dėl to visi esame iš dalies kalti. Tačiau norint judėti į priekį ir priimti sprendimus, jokie sprendimai nėra priimami rėkiant, piktinantis arba darant kažkokius veiksmus, kurie sprendimų priėmimą padaro neįmanomą“, – dėstė prezidentas.

„Tiek valdančiosios koalicijos atstovai, tiek opozicijos frakcijų lyderiai sutiko, kad situacija nėra normali ir ji yra taisytina“, – pabrėžė šalies vadovas. 

Tuo metu kalbėdamas apie galimus įstatymo pakeitimus, G. Nausėda tikino, kad jie turi atitikti laisvos žiniasklaidos principus. 

„Man svarbiausia, kad įstatymas ir įstatymo pakeitimai atitiktų visus laisvos medijos principus, kad jie atlieptų LRT, kaip visuomeninio transliuotojo atskaitingumo, skaidrumo, nepriklausomumo kriterijus“, – sakė prezidentas.

„Tai mums yra nepaprastai svarbu, nes Lietuva pagal medijų laisvės indeksą yra keturioliktoje vietoje, lenkdama nemažai Europos Sąjungos valstybių. Norėčiau, kad tai ne tik išliktų, bet ateityje ta pozicija net ir pagerėtų“, – pridūrė jis. 

LRT tarybos depolitizavimas nėra tabu

Šalies vadovas taip pat teigė, kad LRT tarybos depolitizavimo idėja gali būti įtraukta į diskusiją dėl visuomeninio transliuotojo pokyčių. 

„Tai nėra kažkoks klausimas, kurio negalima svarstyti, kuris yra tabu. Ne, jokiu būdu ne. Manau, kad tai taip pat gali būti įtraukta į diskusiją ar šitame etape, ar vėlesniame etape. Visiškai įmanomas dalykas“, – sakė jis.

G. Nausėda pabrėžė, jog į LRT tarybą skiriami kandidatai turi būti nešališki ir vadovautis savo nuomone.

„Aš tik įsivaizduoju, kad tuos kandidatus, kuriuos mes skiriame, kad jie tikrai pirmiausiai būtų nepriklausomi kaip asmenybės, turintys savo požiūrį, turintys savo viziją ir jie tikrai nebėgioja klausinėtis to asmens ar tos institucijos, kuri jį delegavo, kaip čia reikėtų pasielgti vienu ar kitu atveju“, – kalbėjo prezidentas.

„Jeigu jūs apeliuojate į mane, aš tokių diskusijų, raginimų arba sakymų, ką kažkas turi daryti, niekada nesu išreiškęs“, – akcentavo jis.

Kaip skelbta, Seime valdančiųjų inicijuotos ir skubos tvarka svarstytos LRT įstatymo pataisos sulaukė aštrios žurnalistų bendruomenės, opozicijos ir dalies visuomenės kritikos. Praėjusią savaitę, tris vakarus iš eilės, prie Seimo vyko protestai „Šalin rankas nuo laisvo žodžio“.

Siekdama vilkinti, jų vertinimu, ydingus sprendimus, opozicija registravo daugybę pasiūlymų LRT įstatymo pataisoms. Daugelis jų – komiški ir ironiški. Dėl LRT įstatymo pataisų šauktas papildomas nenumatytas Seimo posėdis, svarstymai salėje truko keliolika valandų.

Pirminiame valdančiųjų inicijuotame projekte siūlyta, kad skiriant ir atleidžiant LRT generalinį direktorių būtų balsuojama slaptai. Be to, visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius galėtų būti atleistas iš pareigų išreiškus nepasitikėjimą dėl netinkamai vykdomų funkcijų arba Tarybai nepatvirtinus metinės veiklos ataskaitos. Tai pat už tokį sprendimą turėtų balsuoti daugiau nei 1/2 tarybos narių, t. y., bent 7 iš 12.

Tačiau svarstant parlamentas pritarė konservatorės Dalios Asanavičiūtės-Gružauskienės pasiūlymui, jog LRT generalinį direktorių dėl nepasitikėjimo iš pareigų nepasibaigus jo įgaliojimų laikui galima atleisti tik tuo atveju, jei demokratės Agnės Širinskienės katinas Nuodėgulis išreiškia nepasitikėjimą.

Tiesa, grupė valdančiųjų jau registravo pasiūlymą, kad projektas būtų pataisytas ir grįžtų prie pirminio varianto.